Žiema be sniego ir Trys Karaliai

foto: Reimo Savisaar

Aš taip beprotiškai džiaugiuosi, kad nėra sniego. Kad lauke dygsta tulpės ir po sodo purvyną kuičiasi žvirbliai. Pirmąją metų dieną, vidurdienį, išėjau į lauką makštintis- basomis, trumpomis rankovėmis. Ir žinokit- per gerą pusvalandį nesušalau! Ne taip intensyviai ir judėjau- stuburo tempimas, dubens aštuoniukės, keletas cigun pratimų- buvo šilta ir gera. Pagalvojau, kad įjungus vaizduotę, arba bent išjungus protą, būtų galima įsivaizduoti pauškčiukų čirenimą ir būtų galima patikėti, kad ne sausio popietę aš čia sukuosi gryname ore, o kokią balandžio pavakarę, kai saulė pamažu ritasi link horizonto. Stebuklas, ne kitaip. Pagaliau, išgyvenus Estijoje beveik pusę savo gyvenimo sulaukiau savo svajonių žiemos!

Tuo labiau mane pritrenkia kai kurių vietinių žmonių pesimizmas. Jie skundžiasi, kad nėra žiemos. Kad negali slidinėti. Kad per šilta. KAD PUMPURAI SPORGSTA!!! (ar galite patikėti, kad būna tokių nusiskundimų). Tikrai Dievas sukūrė žmogų netobulą- viskas jam negerai. O man- gerai! Tobulumas yra netobulume.

Viščiukus skaičiuojame rudenį, o praėjusius metus apžvelgiame- per Tris Karalius! Atėjo laikas atsigręžti į tai, kas jau išėjo, į 2013 metus- ir pareikšti savo pageidavimus 2014iesiems. Senųjų nesinori kritikuoti, jiems išenant (gi mes mandagūs, nereiškiam pretenzijų išeinantiems svečiams), o Naujiesiems padoru yra duoti laiko apšilti kojas. Tuo labiau, kad Trys Karaliai yra tarpinė data tarp Naujųjų Kalendorinių ir mano Asmeninių Naujųjų Metų. Paskutinis paruošiamasis etapas sėkmingam startui J

Taigi- 2013ieji. Vidinio sąmyšio metai. Pagrindinis veiksmas vyko viduje- blaškiausi, abejojau, galvojau, klausiau Vidinio Angelo, atrinkinėjau man reikalingas kryptis, ir taip kone visose gyvenimo sferose. Bet kai tik pradėdavau veikti- vis atsitikdavo kas nors netikėto ar visai nereikalingo, ir vežimas sustodavo, nė nepajudėjęs iš vietos. Prieš vėją, taip sakant, nepaspjaudysi. Man, cholerikei, kuriai gyvenime sunkiausia yra laukimas, tekdavo stabdyti arklius (arklio metai dar neatėjo)- ir laukti. Galit spėti, kaip man taip patikdavo J

Metų turtas- sapnai. Išorinis gyvenimas praėjusiais metais plaukė vangia srove, tačiau tikrasis veiksmas vyko sapnuose. Nors sąmoningą sapnavimą praktikuoju jau kelis metus, tik praėjusiais metais pajutau tikrą to proceso skonį. Sapnai patapo mano paraleline realybe ir didžiaja gyvenimiška laboratorija.

Metų pasiekimas- atsisveikinau su mėsa. Jos ir taip valgiau mažai, o šiais metais ji galutinai dingo iš mano raciono. Ir niekada gyvenime nesijaučiau taip gerai! Supratau, kiek naudingo laiko praleisdavau… virškindama. Paaštrėjo uoslė- man tai ypatingas bonusas. Nesakau galutinio ne, nes labiausiai gyvenime nemėgstu fanatikų, kurie gyvena tik viena idėja, tarsi kartoninėje dėžėje išsikirtę siaurą langelį stebėtų gyvenimą ir tvirtintų, kad mato absoliučiai viską. Namiškių dėka paukštiena kartais įkelia koją (ar sparnelį) ir į mano lėkštę, o ir svečiuose tikrai nesiruošiu traumuoti šeimininkų savo mitybos nuostatomis. Bet savosios laimės labui valgysiu daržoves, vaisius, sūrį, ir šypsosiuos J

Metų diena (tiksliau naktis)- rugpjūčio 8- 9d., kai žaibavo taip, kaip dar nesu gyvenime mačiusi. Beveik iki paryčių sėdėjau sode, uodžiau žydinčių rožių ir prieš audrą atsirandančio ozono kvapą, siurbčiojau šia ypatinga gamtine proga atsikimštą Prosecco ir, apspangusi iš laimės, stebėjau valandas besitęsianti šėlsmą, žaibui vis skaldant juodą vasaros nakties dangų į tūkstančius gabalėlių. Žaibas mane visada labai žavėjo, ir tos rugpjūčio valandos man buvo kažkas tokio, nepakartojamo.

Ta naktis paskatino ir metų drąsą- „Andromedos Ūko“ gimimą. Mintis, kad norėčiau rašyti parfumerinėmis temomis, mane periodiškai lankė, bet aš esu bailiukė, be to, nežinojau su kuo tie tinklaraščiai valgomi, t.y., kaip jie rašomi. O čia žaibai man susuko galvą- sekančios dienos popietę pasikuičiau Google ir, drąsai nespėjus išgaruoti, parašiau patį pirmąjį trumputį įrašą, idant vėliau nesprukčiau į krūmus. Taigi „Andormedos Ūkas“ gimė man pačiai netikėtai, įkvėptas žaibų, ir kol kas man dėl to labai smagu.

Metų atradimas- svajonių galia. Esu tai, apie ką svajoju.

Atradimas nr 2- Žemaitija, Užventis. Mane, buvusią kaunietę, kurios šaknys prie pat Puntuko, o fizinis kūnas jau taip ilgai Estijoje, rudens pradžioje kažkoks žemaitietiškas velniukas spontaniškai patraukė į Užventį, kuriame nesu gyvenime buvusi, apie ji nieko nežinau, ir išvis- iki šiol negalėčiau atsakyti, kaip kilo ši geniali mintis. Įkalbėjau pasivažinėti po Užventį ir savo estes drauges, kurių žinios apie Lietuvą ir Žemaitiją, aišku, buvo dar labiau ribotos. Pakerėjo tas kraštas, jo gamta, aura, kvapai. GrĮšiu ten vėl ir vėl. Toks ir mano draugių estukių pasiryžimas. Magiška žemė, kurią teko pažinti tik gyvenant svetur.

Metų parfumerinė patirtis.  Jų buvo nemažai, bet labiausiai įsimintina- vintažinis Caron „Narcise Noir“ Pure Parfum. Nerealiai gražus, poetiškas, tamsus kaip tamsiausia naktis, kvapas.

Metų kvapas- ajeras. Ieškojau, bet taip ir neradau, paprastojo mūsų kūdrų ajero (užtat atradau ajero eterinį aliejų).

Metų knyga- Gao Xingijan „Dvasios kalnas“. Ramybe, amžinybe ir gyvenimiškų akimirkų grožiu alsuojanti knyga. Beveik be siužeto, tarsi rytietiškas Keruako „Kelyje“ atitikmuo .  Skaitydamą ją, jaučiausi absoliučiai laiminga. Drąsiai galiu sakyti, kad liks su manimi ir šalia manęs ilgam.

Metų poetas- Eminem. Paauglio sūnaus dėka buvau priversta klausytis nesibaigiančiais „F“ žodeliais papuoštu tekstu, o kai įsiklausiau- išgirdau kai ką daugiau.

Metų muzika- Anouschka Shankar „Breathing Under Water“. Gražuolė ir labai talentinga šįmet į Anapilį išėjusio Ravi dukra, kuriai dieviškai muzikalus Tėvas išeidamas paliko citros (smuiko) raktą.

Naujai atrasta sena- „Earth, Wind and Fire“. Penkiametis sūnus iš naujo išmokė klausytis linksmųjų bugių, ir ne tik klausytis- šokti tamsiais žiemos vakarais.

Metų kultūrinis džiaugsmas- Low Air Urbanistinio Šokio Teatras. Kaip aš džiaugiuosi, kad pagaliau ir mūsų nejudri tauta atrado kai ką daugiau, nei cepelinus. Linkiu Airidai ir Laurynui neblėstančio kūrybingumo ir aukštumų ir ateinančiais metais!

https://www.facebook.com/lowairurbandancetheatre

Metų Fundamentas- puikūs, palaikantys, tikri draugai, kurių dėka mano padangėje šviečia saulė net ir žiemą, kurių dėka žinau, kad žmogus žmogui yra žmogus, ir širdis- ne piktasis protas, yra tikrasis mus apjungiantis tiltas.

2014ųjų prašysiu to, ko pritrūko praėjusiais metais.

Visų pirma- Laiko! Efektyvios, ramios ir pozityvios laiko tėkmės, ne įrėminančios, bet palaikančios!

Sėkmės! Ši nepastovumu garsėjanti Deivė jau seniai besilankė mano pastogėje, laikas mums vėl atnaujinti pažintį ir prisėsti ilgesniam pokalbiui. Ateik, gražuole, iškepsiu Tau ožkos sūrio pyragą, su medum ir rozmarinais, ir dar karamelizuotais pomidorais, atkimšiu geriausio Prosecco butelaitį, išblizginsiu krištolines taures … mums tikrai bus ką kartu veikti.

Drąsos įsileisti į gyvenimą tai, ka jis man atneša. Suspend your judgement and let it happen- va kokios trečiosios dovanos tikiuosi 2014 metais.

Trys magiškos dovanos Trijų Karalių dieną. Užrašiau ant popieriaus skiautės ir paleidau pavėjui. Tikiuosi, ne veltui šiukšlinu miestą.

Na, ir smulkesnis sąrašėlis, vardan kurio ir pati turėsiu paplušėti: šokiai- noriu išmokti šokti hip- hop’ą.

Norėčiau daugiau laiko praleisti virtuvėje- esu begėdiškai apleidusi savo mėgiamą užsiėmimą, kulinariją.
Norėčiau daug daug puikios muzikos ir filmų- pozityvių vizualinių ir audio stimulų man stipriai trūksta.
Norėčiau keliauti ir daugiau laiko praleisti su draugais.
Norėčiau išmokti gerai žaisti šachmatais.
Pratęsti psichologijos studijas, nes tai, kartu su parfumerija, yra įdomiausia, ką kada norse su mokiusiusi!
Norėčiau auginti savo parfumerinių žinių bagažą ir susirasti bendraminčių- smagiam pasiuostinėjimui ir ne mažiau smagiems pokalbiams.
Norėčiau aplink save matyti laimingus, besišypsančius žmones.
Tokie tad kuklūs mano norai 2014 metams.

Šią magišką norų užsakymo dieną mane lydi ne mažiau magiškas kvapas- Laboratorio Olfattivo „Alkemi“. Mira, smilkalai, dervos, auksas (čia jį keičia ambra) buvo dovanos, kurias Trys Karaliai atnešė Kūdikėliui. Tyliai viliuosi, kad Alkemi dvelkimas jiems pakuždės ir manuosius norus (kokia puiki jų santrauka- LSD J )

Linkiu ir Jums, kad kiekvienas karštas širdies troškimas būtų išgirstas ten, aukščiau.

Kokie yra Jūsų norų išsipildymo kvepalai?