Mėnesio nata. Pačiulė- juodasis medus

Nešauk taip garsiai nemėgstu
skardžių balsų
kurie primena klyksmą
aštrių kaip deimantas
rėžiantis stiklą
– bet mano toks balsas
Dievo man duotas
– bet Dievo duotais instrumentais
reikia mokėti naudotis

palauk nakties
tada bus taip tylu
tarsi Dievas vaikščiotų kilimu

A.    Jonynas, „Tuščias pašnekesys“

Atėjo pačių trumpiausių dienų metas. Dienų, kurios blyksteli tarsi kibirkštys ir, nespėjus suvokti jų liepsnos, užgesta. Lapkritis. Mistiškas mėnuo, kai tamsa plačiai atmerkia savo akis ir nemirksėdama žiūri į sielos gilumas. Ir siela pradeda dainuoti. Tyliu, duksloku balsu. Tai džiazas, nesumeluota, giluminė muzika- tai net ne muzika, tai mūsų siela šneka su mumis, šneka pačiu suprantamiausia žmogui kalba- muzika.

                Lapkritis yra tamsių, gilių tonų metas. Gilių, hipnotizuojančių kvapų metas. Mingančios žemės, sunkaus švininio dangaus, stingstančio ir rimstančio oro metas. Gamta išleidzia paskutinius savo atodūsius ir ruošiasi miegui. Arba mirčiai- kaip kas pasirenka tai matyti. Ir tik tas keistas padaras, žmogus, dega šviesas, švenčia, triukšmauja- tik tam, kad užgožti vis stiprėjančią sielos dainą.

Šio mėnesio nata pasirinkau pragariškai tamsią, gilią, klampią pačiulę.  Pasirinkau, nes šiuolaikinėje parfumerijoje pačiulė yra viena iš dažniau naudojamų natų. IFRA (Tarptautinė Parfumerijos Asociacija) faktiškai uždraudus naudoti briedrages (samanas), kurios per amžių amžius buvo nepakeičiama šipro sudėtinė dalis, parfumeriai pradėjo ieškoti, kaip išsaugoti parfumerijos klasikos klasiką- šiprą, ir kaip vieną iš įmanomų ir prienamų variantų bazinėse natose pradėjo masiškai vartoti pačiulę. Tai visai nereiškia, kad pačiulė buvo mažai vartojama anksčiau, anaiptol, bet moderniojo šipro dėka pačiulė tapo pažįstama plačiai parfumerijos vartotojų daugumai.

Taigi, kas ta pačiulė? Tai nedidelis žalias mėtų šeimai priklausantis krūmelis (lot. Pogostemon kablin), kilęs iš Pietryčių Azijos, iš kur 19 a. pradžioje ir atkeliavo į Europą. Pavadinimas tamilų kalba reiškia „žalias lapas“. Pačiulės lapai į Europą Šilko Keliu atkeliavo Napoleono Bonaparto dėka, ir atkeliavo pačiu parfumeriškiausiu keliu- ne jie patys, o jų kvapas. Į Europą pirkliai pradėjo vežti nuostabaus grožio rytietiškas skaras, kurios žaibiškai paplito tarp Europos aukštuomenės damų. Skaros kvepėjo kažkuo, kas europietiškai nosiai buvo dar nepažįstama. Visai nepažįstama. Sodrus, klampus, žemas, gilus kvapas, tirštas tarsi tirščiausia tamsa, atsiduodantis drėgna žeme, vos juntamomis augmenijos natomis ir saldžiais egzotiškais prieskoniais visai susuko dykinėjančiai Europos aukštuomenei galvą. Be abejo, visuotinį ažiotažą paskatino ir tai, kad niekas nežinojo, kas būtent taip kvepia, ir svarbiausia- kaip tai gauti. O kvepėjo pačiulė, kurios lapus ir iš jų gaunamą eterinį aliejų rytiečiai naudojo pragmatišku tikslu- idant apsisaugoti nuo vabzdžių. Rytiečiai augalą ir jo aromatines savybes pažinojo jau seniai. Rytiečių šamanai ir žiniuoniai pačiulę naudojo, kad akcentuoti galią ir seksualumą, žemiškus turtus. Pasak jų motinai žemei arstimas pačiulės kvapas turi galią pritraukti visa, kas žemiška- fiziniame lygmenyje. Taip pat naudojama ir kaip afrodiziakas moterims- gal dėl pačiulės kvapui būdingų šokolado niuansų?

Pačiulė gan efektyviai gydo sudirgintą odą ir lėtinius odos susirgimus- psoriazę, alergijas ir pan. Mistikai sako, kad jos gilus, tamsus ir tąsus kvapas savo žemais pustoniais sugeba nutildyti nesibaigiantį proto dialogą. Tad nenuostabu, kad kvapas savo kelintąjį renesansą išgyvena mūsų laikais, kai nesibaigiantis proto dialogas pradeda grąsinti psichinei sveikatai.

Pačiulės kvapą ir eterinį aliejų be galo mėgo hipiai- juk tai tiesioginis aromatinis tiltas į rytų kultūrą. Būtent dėl asociacijų su hipių laikais nemažai šiuolaikinių žmonių bei tvarkingo gyvenimo šalininkų pačiulės kvapą atmeta. O be reikalo… Juk pačiulė turi kone plačiausią dermę su kitomis parfumerinėis natomis- ji dera ir su vaisių, ir su žalumos, ir su citrusų, ir su gėlių, ir su prieskonių natomis. Pačiulė- tarsi tamsus fonas, padedantis atsiskleisti lakesnėms, gyvesnėms natoms, tarsi orkestro galiorkoje įsitaisęs orkestrantas su tūba, kurio instrumento grojamos melodijos gerai net nesigirdi, bet be jos smuikai neskambėtų taip jausmingai, klarnetai nečirentų taip gyvai ir net arfos melodija neatsiskleistų taip kerinčiai.

Pačiulės dėka atsirado modernieji šiprai. 2010 metais IFRA, motyvuodama potencialiai alergizuojanču samanų poveikiu, uždraudė parfumerijoje naudoti breidrages (samanas). Kaip keista- laikais, kada dešroje ne visada rasi mėsos, užtat įvairių sintetinių medžiagų su kaupu, saugoti žmoniją nuo alergijos, draudžiant jai naudoti natūralius produktus. Reikia tikėtis, kad maisto pramonė nepaseks, parfumerijos pavyzdžiu ir neuždraus pvz. kepti duonos iš ruginių miltų.Samanos šipro sudėtyje  yra vienas iš kertinių komponentų- juk samanų, bergamotės ir ambros arba muskuso kombinacija sudaro šipro bazę. O šipras yra parfumerijos klasikų klasika. Taip parfumeriai liko be vieno is pagrindinių savo instrumentų, tarsi chirurgai be skalpelio. Teko eksperimentuoti ir ieškoti, kuo pakeisti briedrages ir efektyviai fiksuoti lakiasias viršutines ir širdies natas, o taip pat imituotų šiprui būdingą kartumą. Karalius liko be karūnos ir teko skubiai kurti naują karūną. Pats efektyviausias pakaitalas pasirodė beesanti tamsioji pačiulė. Tai buvo kertinis posūkis šiprų, o ir visoje parfumerinėje istorijoje. Pačiulė taip užsitikrino sau garbingą vietą plačiosios parfumerijos lentynose.

Pačiulės aliejus gaunamas iš jos lapų. Krūmelio viršūnėlės kartu su stiebeliu skinamos ir džiovinamos. VėIiau išdžiovinti lapai nuskabomi ir fermentuojami. Čia ir prasideda menas- fermentacijos procesą prižiūri žmogus, nuo kurio rūpesčio, akių budrumo ir nosies jautrumo priklauso, ka teks garinti ir distiliuoti. Pačiulės aliejaus kokybė tiesiog fantastiškai priklauso nuo fermentacijos proceso ir žmogiškojo faktoriaus. Kaip ir arbata- krūmelis gali būti vienas, o iš jo arbatžolių pagaminta arbata- pačios įvairiausios kokybės.Tad uodžiant 10 skirtingų buteliukų su pačiulės aliejumi tikėtina, kad užuosite 10 skirtingų kvapų (man taip buvo). Dešimtuką turbūt būtų galima pakeisti visu šimtu. Nes pačiulės aliejuje gausu niuansų- kvapas turi ir žalumos, augalinių niuansų, ir drėgnos žemės sunkumą, ir balzamiškumą, ir saldumą (kurio lygis gali būti labai kintamas). Tai- tarsi uostyti medų, kiekvieno bitininko puodynės kvapas skirsis. Taip ir su juoduoju medumi- pačiule. Prastos kokybės pačiulės aliejus gali „kvepėti“ drėgnu grindų skuduru, pelėsiais ir senatve. Susidūrę su pastaraisiais aspektais, neskubėkite nurašyti pačiulės- tiesiog žinokite, kad susidūrėte su ne kokios kokybės produktu. Kokybiškas pačiulės aliejus suteikia kvapui tokias gelmes, kad sunku ir aprašyti. Tarsi prieš jus atsivertų žemė su visais joje glūdinčiais turtais.

Kaip jau minėjau, pačiulė puikiai dera kone su visomis natomis. Aprašysiu kai kuriuos klasika virtusius ir/arba mano labai pamėgtus kvapus.

Pačiulė ir citrusai

Toks derinys dažnai būna kompozicijos prasme atliktas lakoniškai- kartokos citrusų natos žemiškame, drėgnos žemės kvapą atkartojančios pačiulės fone. Gaivumo doze garantuota, o kvapas būna ne tik nekaltas gaivus vandenėlis, bazinių natų dėka ir ilgiau laikosi, ir turi reikiamą cinkelį.

Puikus pavyzdys- Guerlain Acqua Allegoria Pamplelune. Tai faktiškai greipfruto monoaromatas, bet pačiulės dėka kvapas yra ne tik skaidrus citrusinis vėjelis, o labiau primena karčią, minkštą, persisunkusią greipfruto sultimis greipfruto žievę. Esu girdėjusi komentarų, kad tai- „prakaituotas“ greipfrutas, ir turiu pripažinti, kad ant kai kurių žmonių odos skleidžiasi būtent taip- kartoku gaiviu prakaitu. Bet tiems, kuriems patinka aitrokas greipfruto kartumas, reikėtu pabandyti- tai žvalumą ir darbingumą užtikrinantis kvapas.

Tikras šito porūšio perlas yra Les Exclusifs de Chanel 31 Rue Cambon. Tai legendinės Coco Chanel atelje adresas. Ir atelje kvepia papipirinta ir vilkdagių (irisų) dulkėmis padailinta bergamotės ir pačiulės kombinacija. Gražu, kilnu ir lakoniška- nei pridėsi, nei atimsi. Jei ieškoti ikonoklastinių parfumerinio minimalizmo pavyzdžių, tai 31 Rue Cambon toks ir bus.

 

Naujojo leidimo legendinis šipras Mis Dior būtų neišlikęs, jei ne pačiulė. Tiesa, uždraudus samanų vartojimą Mis Dior neatpažįstamai pakito- aldehidų, samanų, galbanumo ir narcizų derinį pakeitė pačiulė ir mandarinai. Bet vistik… naujoji Mis Dior turi nemažą savo gerbėjų ratą ir yra tikrai dėmesio vertas kvapas.

Pačiulė ir uogos- šipras mirė, tegyvuoja šipras

Jau minėjau, kad uždraudus vartoti samanas, pačiulė buvo tikras atradimas reanimuojant šiprą. Bet greitai parfumeriai suprato, kad ji tinkama ne tik tam, kad išsaugoti senąją šipro klasiką.Parfumeriai jau anksčiau buvo pradėję vystyti moderniojo šipro- pačiulės ir vaisių, pačiulės ir gėlinių natų kompozicijas. Jos neturėjo klasikiniam šiprui būdingo aštrumo ir kartumo ir puikiai tiko jaunesnės auditorijos užkariavimui.

2001 metais Chanel parfumeris Jacques Polge rinkai pristatė Coco Mademoiselle. Chanel ko gero pirmą kartą per savo istoriją pasuko mados ir kvapų namų vairą nauja kryptimi- kvapas kurtas jaunesnei auditorijai. Tai sultingo apelsino, rožės ir pačiulės kompozicija. Gaivus, optimistiškas ir išlaikantis nepriekaištingą Chanel kokybę. Kvapas susilaukė didelės sėkmės. Tai buvo puikus signalas rinkai, kad jaunesnei auditorijai nebūtina gaminti tik cukrinius, banalius ir trumpai laikančius vandenėlius. Kad stilus ir jaunystė- nebūtinai prasilenkiantys dalykai.

 

Dior mados namai ir Christine Nagel 2006 metais pristatė itin įdomų kvapą Mis Dior Cherie - smagų braškių, popkorno ir pačiulės natų derinį. Kvapas sukurtas jaunesnei auditorijai, tokiai, kuri neidealizuoja hipių laikų, bet ir nenori kvepėti per daug griežtai. Linksmas kvapo koloritas anaiptol nereiškia nuolaidų kokybei- realistiškas, nepersaldintas braškių kvapas, sviestinis popkorno spragumas ir pačiulė puikiai tinka jaunos, dinamiškos, su cinkeliu merginos įvaizdžiui. Juk yra žmonių, kurių veidas, net ir jį apraizgius raukšlėms, yra vaikiškai linksmas ir žaismingas.

Jei ne pačiulė, būtų dingęs ir ypatingo grožio klasikinis šipras- YSL Yvresse, imituojantis šampano natas. Pačiulės dėka šipras atnaujinta aromato formulė ir galima mėgautis persirpusiais persikais ir tarsi šampano burbuliukai žaižaruojančiu kvapo žaismingumu. Puiki elegancijos ir gyvumo, guvumo kombinacija- kvapas pajėgus iš sąstingio išjudinti ir akmenį.

Annick Goutal Mon Parfum Cheri, par Camille tiesiog puikiai imituoja 30ųjų retro stilių. Skaitant „Didyjį Getsbį“ (arba žiūrint to paties pavadinimo filmą) jutau būtent tokį kvapą- pačiulė, pernokusios slyvos, našlaičių pudriškumas, tai neabejotinai retro retro retro! Tai prieblanda kambariuose, šampanas pusryčiams, sufrizuotos bob kirpimo šukuosenos, suknelės atvira nugara, apvalianosiai bateliai, bamba siekiantys perlų vėriniai ir fokstrotas.

 

 

Pačiulės ir vaisių kombinacijų yra daug ir įvairiausių, joms išvardinti reiktų atskiros knygos.

Mano asmeninis favoritas-  Kerosene Fields of Rubus. Tai sultingos, tikros, burnoje tirpstančios avietės, sultimis varvančios tamsios slyvos ir juodas kartus šokoladas su tabaku. Pačiulė čia visai atsiskeldžia giliais juodo kartaus šokolado akordais. Ka ir bepridėsi- šedevras.  Jei kada pamatysite, imkite užsimerkę, ir jei nepatiks- aš užtikrinu jūsų butelaičių supirkimą.

Pačiulė ir gėlės

Gėlių karalienės rožės ir pačiulės duetas yra absoliučiai klasikinis, nepavaldus laikui ir madai. Tamsios, gilios balzaminės pačiulės natos idealiai pabrėžia rožės grožį, sensualumą ir grakštumą. Pačiulės fone rožė pražysta savo pilna spalvų gama- nuo žemiausių natų link vos girdimo mecosoprano. Pačiulės ir rožės derinys yra tokia pat klasika, kaip kad šampanas ir ikrai, tad labai sunku išskirti tik kai kuriuos kvapus, kai jų tiek daug vertų dėmesio.

Atelier Cologne Rose Anonyme-  tai rožės ir sausos, karstelėjusios pačiulės, jos medienos pustonių ir aspektų dialogas. Nė lašelio saldumo, kvapas labai sausas ir šiek tiek keistas. Tuo ir vilioja. Toks neįprastas, savotiškas gėliškumas neliks nepastebėtas. O lakoniškumas ir dalykiškumas su paslaptimi- unversali kombinacija.

Kone geriausiai žinoma rožės ir pačiulės kompozicija yra Christian Dior Midnight Poison. Originalus 2007 metais pristatytas kvapas (o ne vėlesni Elixir ir Extrait flankeriai) yra gilus, švelnus, viliojantis rožės ir pačiulės duetas, šiek tiek paįvairintas, paaštrintas bergamote ir dekoruotas lašeliu vanilės. Kvapas labai jausmingas, moteriškas ir natūralus, elegantiškas, nėra cukrinio saldumo (saldėsių mėgėjos bandykite Elixir ir Extrait versijas), delikačiai akcentuotos pačiulei būdingi medienos aspektai.

Estee Lauder Knowing priklauso klasikinių gėlinių šiprų porūšiui – pačiulė kartu su aldehidais ir samanomis čia užduoda rimtą, aštroką toną, kuriame atsiskleidžia šalta, papipirinta rožė. Kvapas labai intelektualus, aštrokas, stilingas- puikiai tiks prie griežtos aprangos ir akinių tamsiais rėmeliais. Jokio saldumo, jokio ružavumo. Rimtas, gilus ir nepataikaujantis, I mean it kvapas.

Kitas labai gražus klasikinis rožinis šipras su pačiule- Sisley Soir de Lune. Ir vėl- samanos, pačiulė, rožė, pipirai, bet nėra aldehidų aštrumo. Soir de Lune rožė meduota, pačiulė balzaminė- medaus natos čia kone gražiausios, kokias galima rasti, o bazė alsuoja žolelių likerio balzamiškumu.

Juliette Has a Gun Lady Vengeance taip pat derina rožę ir pačiulę, bet kvapas gerokai modernesnis ir dinamiškesnis nei aukščiau paminėti, jame naudota muskusas bei moderni Iso E Super ir ambroksano kombinacija. Rožė čia tamsiai raudona, bet labiau nei jos žiedas dėmesį traukia spygliai. Pačiulės natos šaltos, aliejingos, niūrokos, bet bendras įspūdis- labai seksualu! Puikus kvapas James Bond merginai arba moteriškai ilgakasei rokerei.

Mano asmeniniai rožės ir pačiulės favoritai yra Robert Piquet Calypso ir Maison Francis Kurkdijian Lumiere Noir. Calypso- tai tyli, prie odos prisišliejusi rožė, saldžiai karti, vos prasiskleidusi, dar bundanti. Kvapo foną kuria prabangi minkštutė zamša ir juoda, parūkusi pačiulė- puikus fonas trapiam rožės švelnumui pabrėžti.

 

Lumiere Noir- trapi, permatoma rožė tamsoje. Rožė, pačiulė, narcizai, kmynai. Taip kvepėjo Margarita, kai sutiko savo Meistrą. Meilės kvapas.

Revoliucinė pačiulė

Be abejo, tai garsusis Thierry Mugler Angel. Kvapas nepalieka abejingų- 1992 metais, politiškai korektišku laikotarpiu , nosys Oliver Cresp ir Yves de Chirin pristatė vanilės- šokolado- pačiulės bombą. Angel kvapas toks stiprus ir saldus, toks šokoladinis, lipnus ir bekompromisinis, kad jis nepalieka abejingų. Paradoksalu, tačiau Angel toli gražu nebuvo sėkmingas pardavimų atžvilgiu. Per daug naujoviškas,keistas ir neįprastas. Bet Mugler mados namai nepasidavė, tęsė reklamines kampanijas, ir po 3 metų (parfumerinės rinkodaros prasme tai visa amžinybė!) Angel tapo ne tik bestseleriu, bet ir užkariavo vietą garbingiausiuose parfumerijos klasikos sąrašuose kaip kvapas, padėjęs kertinį akmenį atskirai parfumerinei krypčiai.  Po Angelo sėkmės plataus vartojimo parfumerijoje labai išpopuliarėjo gurmaniški kvapai, maistiniai, saldūs kvapai, ir ta banga tebesitęsia ir dabar.

Jei dar nepažįstate Angelo, mėgstate saldų šokoladą, karamelę ir vanilę, nesibaiminate stiprių, ryškių kvapų- jums pats laikas susipažinti.

Pačiulė drąsiesiems

Tiems, kurie nebijo gelmių ir tamsos, kurie neskirsto pasaulio į juodą ir baltą, žmonių-  į gerus ir blogus ir kvapų- į kvepiančius ir smirdančius, siūlyčiau susipažinti su pačiulės ir prieskonių kompozicjomis bei pačiulės monoaromatais. Šis žanras, kaip taisyklė, nėra skirtas masiniam vartojimui- jame per daug tokios realybės,  kuri nuplauna rožines dekoracijas nuo mūsų iliuzijų ir išvilioja į dienos šviesą (gerai, kad tos dienos dabar ne tokios jau ir šviesios) mūsų slapčiausius, labiausiai užspaustus ir mažiausiai nušlifuotus asmenybės bruožus. Jungas tai vadino šešėliu. Aš tai vadinu realybe.

 

Clinique Aromatic Elixir, sukurti 1971 metais, tikrai ne silpnų nervų savininkams. Priskiriami gėliniems šiprams, vienok gėlių čia sunku rasti- dominuoja pačiulė, vetiverija, smilkalai ir samanos. Jei gėlė- tai tik aštrusis gvazdikas. Piramidėje nurodytos ir kukliosios ramunėlės, bet ant mano odos jas užgožia įvairios prieskoninės žolės. Tai magiškas kvapas, kvapas raganai- tartum atidarius didžiulę seno medžio skrynią, kurioje šimtmečiais buvo džiovinamos ir saugomos vaistažolės, varlės oda, varno akys ir kiti panašūs atributai. Kvapas aštrus, gilus, labai stiprus, balzamiškas ir totaliai pakerintis. Tai pati tikriausia žolelių trauktinė ir senas, nepoliruotas medis.

Gerokai švelnesnis variantas- Chanel Allure Sensuelle. Pačiulė, vanilė ir prieskoniai čia dominuoja intymi, kone kūniška aromatine aura. Juntamos švelnios rožės ir sodrių persikų natos, bet vistik kvapas išimtinai apie pačiulę, prieskonius ir vanilę. Intymus, šildantis, viliojantis. Toks, kokio reikia šaltais tamsiais vakarais.

L’Artisan Parfumeur Patchouli Patch- pačiulės monoaromatas su lengvomis anyžiaus, vetiverijos, kmynų natomis. Tamsi, niūri, šalta pačiulė. Ir gili kaip giliausia bedugnė. Arba kaip belangis rūsys. Kaip alternatyvų pačiulės monoaromatą galite išbandyti Etro Patchouly.

Mano asmeninis favoritas- Jovoy Paris Psychedelique. Tamsi, saldi, tiršta, dūminė pačiulė ir ambra. Kvapas pradžioje atsiskleidžia niūria, šalta, drėgna, „papelijusia“ pačiule, ir pamažu, iš lėto, pradeda šilti, saldėti, jaukėti- tarsi po pasivaikščiojimo darganotu mišku prisėdus gerti arbatą su brendžiu justum, kaip kūnu plečiasi ir sklinda jauki šiluma. Vos vos juntama rožė, smilkalų dūmelis- idealiai parinktos natos giliam, jausmingam, tikram kaip pati žemė, šiek tiek mistiškam ir nerealiam kvapui. Juo pasikvėpinusi jaučiuosi kaip juoda katė, lėtai besiraivanti prieš židinį.

Ir pabaigai- siurprizas, Droge atrasta Novaya Zarya Zolotaya Patchouli. Puikus pačiulės ir ambros derinys, paįvairintas sultingu mandarinu, rūkyta slyva, heliotropu. Kvapas tikrai auksinis, apgaubia kaip kašmyro skara ir šildo tiesiog iš vidaus. Puikus kvapas uz biudžetinę kainą. Puikus kvapas mūsų šaltoms, darganotoms žiemoms.

Kokie jūsų mėgstami pačiuliniai kvepalai? Kokia pačiulė jus „veža“?

**********************************************************************************

…Tik kurčio ausis išgirs tai, ką šnabžda naktis … (A. Jonynas, „Metai kaip strazdas“)