Pineider- loomulik ilu

Pineider lõhnad ilmusid meie linna olfaktoorse galaktika keskpunktis Kaubamaja Lõhnatoas juba mõnda aega tagasi, kuid mina õnnestusin ikka ja jälle kõndida nendest mööda (tõenäoliselt minu rahakott nii kaitses oma sisu). Uudishimu aga ainult kasvas. Ja lõppude lõpuks minuni jõudsid Pineider lõhnade proovid. Nemad jätsid mulle nõnda suure mulje, et otsustasin nende testimiseks reserveerida terve nädala.  

Pineider on kõrgkvaliteetsete naha aksessuaaride, kirjatarvete ja paberi tootja. Kuna parfümeeria maailma Pineider sisenes ales aastal 2012, tuues turule 6 aroomi, ma ei olnud temast eriti midagi kuulnud. Lõhnad on toodetud tuginedes loodusliku parfümeeria kontseptsioonile ning on toodetud kasutades üle 90% looduslike tooraineid (tänapäevases parfümeeria maailmas, mis de facto on keemia tööstuse haru, see on väga suur osa). Ning minu nina  on selle tootja väitega on tõesti nõus- üks peamisi Pineider eripärasusi on äratuntavalt kõrge tooraine kvaliteet. Kui kellelegi ei olnud selged minu väited keemilise muskuse või plastikutaolise sandlipuu kohta, siis pakun viia läbi eksperimendi-  proovida kõrvuti ja võrrelda mis iganes millise Pineider ja mis iganes millise  kaasaaegse pop- star’i poolt välja antud lõhna. Siis te saate aru, mis tähendab muidu üpris abstraktne väljend „tooraine kvaliteet“.

Pineider lõhnade tunnusmärk on loomulikus. Kuigi igaüks 6 aroomist on oma iseloomuga ja tujuga, neid ühendab see, et nad lõhnavad mitte nagu parfümeeria tooted, vaid looduslikult- just nagu mõne loodusnähtuse essents oleks võluväel kehastunud kahvatu vedelikusse. See ei ole lõhnaõli lõhn- nii lõhnab loodus, keskkond, inimesed ise. Need ei ole lõhnad, millega üle trumbata kõrvalolevaid inimesi või milles esineda Olümpia jumalanna kehastuses.  Pineider lõhnade eripära on see, et nad just nagu sulavad kandja naha sisse ja kõlavad nii loomulikult, et on raske teha vahet parfüümi ja kandja kehalõhna vahel. Siinkohal tuleb meelde ütlemine, et „raha karjub, aga rikkus sahiseb“. Pineider lõhnad on just sellised- nad ei karju, ei uputa, ei loo imagot. Ainult sulanduvad keskkonda kõige harmoonilisemal võimalikul viisil. Need lõhnad peaksid pakkuma huvi looduslikust, harmooniat ja terviklikust hindavatele inimestele. Neid julgelt soovitaksin ka inimestele, kes on kindlad, et parfümeeria ei sobi nendele äritava, destabiliseeriva, keemilise lõhna mõju pärast.

Ma ei leidnud infot, kes on Pineider lõhnade „nina“. Kuid tema on ilma asjata nii tagasihoidlik.

„Assoluta di Neroli E Gelsomino“ on vapustavalt ilus lilleline šipr. Nimetus paljastab, et lõhn on nerolist ja jasmiinist, kuid aroom algab uskumatult loomuliku, ilusa ja isuäratava rabarberi noodiga. On tunne, nagu hammustaksid noore õhkõrna rabarberi vart ning peale suud lukkustavat happelisust hakkaks avanema magushapu rabarberi mahla maitse. Rabarberi mahla tunnetus edasi pehmeneb ja sulab üle küpsete mandariinide mahlaks. Nende taustal üksiku viiuli meloodiana kõlab jasmiini noodid. See on meie kliimavööndis kasvav jasmiin, mis õitseb meie põhjamaise suve alguses (mitte magusad ja joovastavad Sambac jasmiini noodid). Ei mingit keemilist tunnet, ei mingit magusust- ainult rabarberi rohelisus, vaevu tuntav tsitruseliste mahlasus ja tõene, sügav jasmiin. Lõhn nagu valged varajase suve ööd- kui jasmiini noodid haakavad taanduma, tulevad esile ja järjest säravamalt, nagu mitteloojuva päiksekiired tuleb ilmsile õrn, peaaegu unistav ambra, kerge nagu luigesulg muskus ja läbipaistev, magusamast unest magusam vanilje.  Lõhnakoosluse ilu, haprus ja kergus lausa võlub ära. Assoluta di Neroli E Gelsomino- see on just see lõhn, kuidas tahaksin lõhnata suve kõige lühemal ööl (ainult 7 kuud on jäänud!).

„Bianco di Bulgaria“ oli järgmine lõhn seeriast „tahan armastan ei saa ilma“. Keegi tegi julma nalja ja klassifitseeris aroomi meeslõhnaks. Mina aga tahaksin oma silmadega näha nii õrnalt, hapralt, tundeliselt, värskelt ja õhuliselt lõhnava mehe. Tõenäoliselt arvaksin, et tegu on hoopis ingliga. Hakkasin tõsiselt mõtlema, et raamatust „Parfüüm“ (või sugugi mitte halvemas tema ekraanisatsioonis „Parfüüm: ühe mõrvari lugu“) tuntud  Jean- Baptiste Grenouille ilmselt lõi ja kasutas oma muljetavaldava elu lõpuks taolist lõhna. Esimestest nootidest alates hakkasin kahtlema- kas mina tunnen oma randme peal olevat lõhna, või nii lõhnab hoopis midagi minu läheduses, võib olla, see on hoopis minu nahk, võib olla, võib olla…? Aroom põimus läbi minu naha lõhnaga nii, et nad koos hakkasid lõhnama nagu orgaaniliselt ühtne organism, just nagu minu oma nahk oleks lõhnanud kord artemisia, kord mõrkjalt magusa värske kevade roheluse , kord jaheda värskendava seedripuu järgi. Bianco di Bulgaria on vist kõige looduslähedasem kõikidest Pineider aroomidest. Nii lõhnab kevadine loodus peale vihma. Saab tõsiselt hakata kahtlema, kas sigari kujulises pudelikeses pole kinni pandud hoopis kevadise märja tärkava looduse lõhn, sest on raske hoomata, et keemilised ühendid võiksid tekitada nõnda elutõese, puhta, sügava lõhna.  Lõhnas on tunda rohelisi noote, temas on läbipõimunud 3 iseseisvat joont: esimene- artemisia- elemi vaik- seedripuu (noodid avanevad nii, nagu nad kõik oleksid üks ja sama aroom, ainult minnes algnootides südamesse ja siis edasi baasi lõhn läheks järjest sügavamaks, rikkalikumaks, ilmuksid järjest uued ja rikkalikumad lõhna nüansid), teine- tsitruselised- jasmiin- guajaki puu, kolmas- aniis- mahagoni puu- patšuli. Esimene joon on mõrkjalt magus, teine- värskelt joovastav, kolmas- külm ja maalähedane. Imeline, et kõik lõhnakomponendid on suurepäraselt tuntavad eraldi ja samal ajal moodustavad tervikliku, see on nagu sümfoonia, kus on kuuldavad erinevad teemad, kuid terviklikus tekkib ainult nende kõikide olemasolul. Lõhn on nahalähedane ja avaneb just nagu see oleks kandja nahalõhn, rõhub kandja naha soojust

„Classica di Magnolia“- õrnade kevadiste magnoolia õite lõhn. Nagu kevadsinises taevas sirutaks lahti oma tiivad hiiglaslik õrnroosa liblikas. Minu nina tunneb ära väga ilusa, mahlaka ja värske bergamoti lõhna ja õrna, väga naiseliku magnoolia  aroomi- noodid omavahel segunevad ja mänglevad. Nii võiks välja näha üks ideaalne puuvilja ja lillede lõhn. Bergamoti lõhn hakkab minema pehmemaks ja nõrgemaks, teda tasapisi hakkavad asendama kergelt mõru rohelise tee (mate) noodid-  koos magnoolia aroomiga nad moodustavad väga kena, kerge, graatsilise ja õhulise koosluse. Ideaalne lõhn kergelt lendleva suvekleidi juurde ja ehtne naiselikkuse kehastus.

„Cuoio Nobile“ – on natuke maskuliinsem Bianco di Bulgaria variatsioon. Galbani vaiguputk (lat. ferula gummosa), muskus, tubakas, nahk, tilk bergamoti, tilk lavendlit, vaevu tajutav tonka uba soojus-  kõik see seguneb ja moodustab kirjeldamatult ilusa, tervikliku, harmoonilise lõhna. Minu nahal kõige õrnem galbani vaiguputka rohelisus mängleb õhkõrna nagu naisenahk muskusega, vahel noodid lähevad teravamaks, tulevad välja tubakas ja sooja inimnaha pulseerimine. Teised nüansid on samuti tuntavad, kuid pigem meenutavad kerge tuule paitust. Kui oskaksin kirjutada oode, siis kirjutaksin neid just sellele lõhnale-  tema tabas kümnesse, just sinna, kus lõpeb minu kaine mõistus ja algavad ülevoolavad emotsioonid. Jälle, ei saa aru, miks aroom on liigitatud meeslõhnadele. Oma ilu ja omapärasuse pärast minu jaoks ta ei  mahu standartklassifikatsiooni  piiridesse (kuigi lõhn ise kindlasti ei ole väljakutsuvalt originaalne). Tohutult kaunid on siin tubaka noodid- õrnad, kergelt kibedad, kergelt magusad, nad kordavad naha soojuse tunnet ja ujuvaid suitsu kontuure.  Kui nii lõhnaks mees, mul poleks väljapääsu- see oleks armastus esimesest hingetõmbest. Ja ei mingi loogika ei saaks mind enam päästa

 „Colonia Ambrata“ on soe, sügav, joovastav- lõhnas on tunda alkohoolseid, kannike, toominga, patšuli noote. Sügavuse ja joovastusega tuletab meelde minu teise lemmiku, Bois 1920 „Vetiver Ambrato“. Nii pehmet, õrna, nurruvat patšulit annab veel otsida. Toominga noodid lisavad kibedust, joovastust, lõhna alkohoolsed noodid sujuvalt lähevad üle looduslikkudeks- nagu jahedal kevade õhtul istuksid puudevarjus ja jooksid pehmet vana konjakit.

„Estratto di Colonia“ on tõenäoliselt kõige traditsioonilisem kõikidest Pineider lõhnadest. Tugevaid, teravaid bergamoti ja selgeid salvei noote harmooniliselt ühendab ja kinnitab soe ambra akord. Südames avanevad teravatipulised jasmiini noodid, kui ambra- sandlipuu- muskuse trio pehmendab teravaid nurki ja hoiab lõhna teravana, energiast pulbitsevana, kuid samal ajal harmoonilisena ja elavana. Ideaalne aksessuaar uuele ülikonnale. Minu nina jaoks see on kõige maskuliinsem kõikidest Pineider lõhnadest, kuid sobib ka naisele, kes ei pelga tsitruselisi lõhnu.

Tänu Pineider lõhnadele minu parfümeerne nädal oli oivaline. Veelkord veendusin uskumatus lõhna võimus- nädal oli ülimalt närviline, selline, kus 24 h jooksul vaevu leiad paar hetke hingetõmbeks. Rahulik, loomulik, mittekiirustav eelkirjeldatute lõhnade ilu tuli väga ja väga kasuks- nagu lonks puhta õhku hullumaja seinte vahel.

Maitsekas, esteetiline pakend, suurepärane tooraine kvaliteet, ilusad, rikkalikud, kuid samal ajal lakoonilised kompositsioonid ja nootide harmoonia on väärt ainult paremaid sõnu. Nagu võib eeldatagi, nii kvaliteetsed lõhnad maksavad palju, kuid nende ilu kõrval numbrid muutuvad vähetähtsateks, sest lõhnad on karged nagu hommikukaste ja vaiksed õndsuse minutid kiire päeva hulluses.

 

Pineider- natūralus grožis

Pineider kvapai Kaubamaja Kvapų Kambarį (tai centrinis mūsų miesto parfumerinės galaktikos taškas) puošė jau kurį laiką, bet man pasisekdavo juos vis kažkaip apeiti (matyt, piniginė apdairiai saugojo savo turinį). Smalsumas nuo to tik augo. Ir pagaliau pas mane atkeliavo Pineider kvapų mėginukai. Ir padarė man tokį įspūdį, kad jų tyrinėjimui paskyriau visą savaitę.

Pineider yra aukštos kokybės  odos aksesuarų, rašiklių ir popieriaus gaminių gamintojas. Kadangi į parfumerinį pasaulį pasuko tik 2012 metais, išleisdamas 6 kvapus , tai ir gamintojo vardas iki šiol man nebuvo girdėtas. Kvapai pagaminti remiantis natūralių kvapų koncepcija, pasak gamintojo ne mažiau nei 90% žaliavų yra natūralios kilmės (o šiuolaikinėje parfumerijoje, kuri faktiškai yra chemijos pramonės porūšis, tai yra labai daug), ir, mano nuomone, tai tikra tiesa: vienas iš skiriamųjų Pineider kvapų bruožų- itin aukšta žaliavų kokybė. Tad jei mano kalbos apie cheminį muskusą ar plastikinį sandalmedį kam buvo nelabai suprantamos, tai siūlyčiau atlikti eksperimentą- palyginti bet kokį Pineider ir bet kokį šiuolaikinės pop žvaigždutės išleistą kvapą, kuriuos jungtų bendra nata. Ir pauostyti. Tada tikrai turėtumėte suprasti, ką reiškia abstrakčiai skambantis posakis „žaliavų kokybė“.

Išskirtinis Pineider kvapų bruožas- natūralumas. Nors kiekvienas is 6 kvapų turi savitą charakterį ir nuotaiką, juos apjungia tai, kad jie kvepia ne kaip parfumeriniai produktai, o kone gamtiškai- tarsi kokio nors gamtinio reiškinio esencija būtų stebuklingai įsikūnijusi į blyškoką skystį. Taip kvepia ne kvepalai- taip kvepia gamta, aplinka, patys žmonės. Galbūt tai ne tie kvapai, kuriais priblokšite aplinkinius ar pasirodysite nemarios Olimpo deivės amplua. Pineider kvapų išskirtinė savybė yra ta, kad jie taip susilieja su dėvinčiojo oda ir skamba taip natūraliai, kad sunku atskirti, jog tai ne paties žmogaus kūno kvapas. Čia ateina į galvą posakis „pinigai rėkia, o turtas šnabžda“. Pineider kvapai būtent tokie- jie nerėkia, neužgožia ir nekuria atsmosferos. Tiesiog į ją įsipaišo pačiu harmoningiausiu įmanomu būdu. Visa linija turėtų sudominti žmones, vertinančius natūralumą, harmoniją ir visumą-  tai būtent tie kvapai, kuriuos drąsiai rekomenduočiau ir žmonėms, deklaruojantiems, kad jie nemėgsta parfumerijos del dirginančio, destabilizuojančio kvapų poveikio.

Neradau, kas yra Pineider kvapų nosis. Bet jis ar ji tikrai be reikalo kuklinasi ir nesiskelbia.

„Assoluta di Neroli E Gelsomino“- sukrečiančio grožio gėlinis šipras. Pavadinimas pasako, kad kvapas bus apie neroli ir jazminą, bet prasideda kvapas neįtikėtinai natūraliu, gražiu ir apetitingu rabarbaro akordu. Tarsi atsikastum visai jauno, dar švelnučio rabarbaro stiebo, ir jo rūgštumui sutraukus burną, palaipsniui pajustum saldų rabarbaro sulčių skonį. Rabarbaro sultys palaipsniui švelnėja, virsta į sultingus, pernokusius mandarinus- ir jų fone tarsi vienišo smuiko melodija pasigirsta jazmino natos.  Tai- ne saldus ir svaiginantis Sambac jazminas, tai jazminas, kuris auga mūsų klimatinėje juostoje, toks, kuris mūsuose kasmet skelbia vasaros pradžią. Jokios chemijos, jokio saldumo- tik rabarbaro žaluma, vos juntama citrusų gaiva ir tikras, gilus jazminas. Kvapas kaip baltosios ankstyvos vasaros naktys- jazminui blėstant tarsi ryškėjantys taip ir nenusileidusios saulės spinduliai pasirodo švelni, kone svajinga ambra, lengvutis tarsi pūkas muskusas ir lengva, kone permatoma, saldi tarsi saldžiausi sapnai, vanilė. Kompozicijos grožis, švelnumas ir lengvumas tiesiog užburia. Assoluta di Neroli E Gelsomino- tai būtent tas kvapas, kuriuo kvepėdama noriu pasitikti jau nebe už kalnų esančias (tik 7 mėnesiai liko!) Jonines.

„Bianco di Bulgaria“ buvo sekantis is „noriu myliu negaliu“ serijos. Kažkas žiauriai pajuokavo, ir priskyrė aromatą vyriškiems kvapams. Tai va- norėčiau pamatyti savo akimis taip švelniai, trapiai, jausmingai, vaiskiai ir efermiškai kvepiantį vyrą. Turbūt pamanyčiau, kad tai angelas. Rimtai susimąsčiau, ar ne kažką panašaus pagrindinis knygos „Kvepalai“ (ar ne prastesnio už knygą filmo „Parfumeris: Žmogžudžio istorija“) veikėjas  Jean- Baptiste Grenouille sukūrė ir panaudojo savo įspūdingai gyvenimo pabaigai. Nuo pat pirmų natų kilo abejonės- ar aš uodžiu ant savo riešo esantį kvapą, o gal tai kažkas tokio aplink, o gal tai mano pačios oda, o gal, o gal…? Kvapas taip susipynė su mano oda ir jos kvapu, kad jie kartu pradėjo kvepėti tarsi organiškai vientisas organizmas, tarsi tai pati mano oda būtų pakvipusi tai artemisija, tai karčiai- saldžiai- gaivia pavasario žaluma, tai šaltu gaivinančiu kedro aromatu. Tai, ko gero, pats „gamtiškiausias „ iš Pineider kvapų, taip kvepia pavasario gamta po lietaus, ir galima rimtai suabejoti, ar į cigaro formos buteliuką nebus supilta būtent pavasarinės drėgnos bundančios gamtos dvasia, nes sunku suvokti, kad cheminiai junginiai galėtų kurti tokį tikrą, tyrą, gilų kvapą. Aromatas tik šiek tiek žalias, jame tarsi persipynusios 3 siužetinės linijos: pirma-  artemisija- elemi derva- kedras (tarsi tai būtų tas pats kvapas, tiesiog pereidamas iš pradinių natų į širdį ir vėliau bazę, jis vis gilėtų ir įgytų naujų, papildomų aspektų), antra- citrusai- jazminas- guajako mediena, trečia- anyžius- raudonmedis- pačiulė. Pirmoji siužetinė linija karčiai salsva, antroji- gaiviai svaigi, trečia- šaltai įžeminanti. Įstabu tai, kad visi komponentai puikiai juntami atskirai, ir tuo pat metu- tai visuma, tarsi simfonija. Laikosi arti odos ir skleidžiasi, alsuoja būtent tarsi dėvinčiojo oda, pabrėždamas žmogaus odos šilumą.

„Classica di Magnolia“- švelnių pavasarinių magnolijos žiedų kvapas. Tarsi šaltoje dangaus žydrynėje skleistusi didelė švelniai rožinė peteliškė. Mano nosis jaučia vieną iš gražiausių sultingų bergamočių ir švelnią, itin moterišką magnoliją- natos kaitaliojasi ir žaidžia tarpusavyje. Va kaip turėtų atrodyti idealus vaisinis gėlinis kvapas. Bergamotei silpstant, stiprėja vos karstelėjęs žalios arbatos (matės)  kvapas- kartu su magnolijos natomis tai labai graži, lengva, orinė kompozicija.  Idealus kvapas prie lengvos plazdančios vasarinės suknelės, tikras moteriškumo įsikūnijimas.

„Cuoio Nobile“ – tai šiek tiek vyriškesnė „Bianco di Bulgaria“ variacija. Galbanumas (ferula), muskusas, tabakas, oda, lašas bergamotės, lašas lavandos, vos juntama tonka pupelės šiluma- susilieja į nepaprasto grožio visumą. Ant mano odos švelniausia įmanoma galbanumo žaluma kaitaliojasi su švelniu tarsi pati oda muskusu, kai kada natos aštrėja, pereina į tabako ir šiltos žmogaus odos pulsą. Visi kiti niuansai taip pat juntami, bet greičiau kaip lengvo vėjelio dvelksmas. Jei mokėčiau rašyti odes, tai rašyčiau jas būtent šiam kvapui- jis pataikė tiesiai į dešimtuką, ten, kur baigiasi mano protas ir prasideda nežabotos emocijos. Ir vėl- nesuvokiu, kodėl kvapas priskirtas vyriškų kvapų kategorijai. Mano nosiai jis dėl savo grožio ir neordinarumo netelpa į standartines klasifikacijos ribas (nors pats kvapas tikrai nėra išsisokančiai originalus). Be galo gražios tabako natos- švelnios, vos vos karstelėjusios, vos vos salsvos, atkartojančios odos šilumą ir išplaukiančius dūmų kontūrus. Jei taip kvepėtų vyras, man tai būtų krachas, meilė iš pirmo įkvėpimo. Ir jokia logika manęs nebeišgelbėtų.

„Colonia Ambrata“ yra šiltas, gilus, tarsi taurus alkoholis svaiginantis žibuoklių, ievų ir

pačiulės aromatas. Gilus ir svaiginantis, primena mano mėgstamą Bois 1920 „Vetiver Ambrato“. Tokios švelnios, murkiančios, minkštutės pačiulės reikia paieškoti. Ievos natos suteikia kartumo ir svaigumo, kvapas iš alkoholinio virsta dalinai gamtiniu, tarsi vėsų pavasario vakarą pavėsinėje, žydint ievoms, gurkšnotum taurų konjaką.

„Estratto di Colonia“ yra galbūt pats tradiciškiausias iš Pineider kvapų. Stiprią, aštroką bergamotę, ryškias šalavijo natas į harmoningą visumą apjungia ambra. Šiek tiek vėliau prisideda lengvi, aštroki jazmino akordai, bet ambros- sandalmedžio- muskuso trio nuglaisto visus kampus ir kvapas tampa aštriai energingas, harmoningas, gaivus ir žvalus. Idealus aksesuaras prie naujo kostiumo. Mano nosiai tai pats vyriškiausias iš Pineider kvapų, nors tinkamas ir moteriai, nespjaunančiai į citrusus.

Pineider kvapų dėka apturėjau nuostabią parfumerinę savaitę. Dar kartą įsitikinau, ką iš tikrųjų gali kvapas- savaitė buvo kaip reta nervinga, kai per 24 valandų maratoną tenka vogčiomis ieškoti akimirkų, kai gali įkvėpti ir iškvėti sau. Labai pravertė ramus, gamtinis, neskubus, tikras aprašytų kvapų grožis- kaip gurkšnis tyro oro tarp beprotnamio sienų.

Skoninga, estetiška įpakuotė, puikios kokybės žaliavos, gražios, turtingos, bet tuo pat metu ir lakoniškos kompozicijos ir natų harmonija nusipelno pačių šilčiausių žodžių. Kaip ir galima tikėtis, tokios kokybės kvapai kainuoja nemažai, bet jų grožis priverčia užmiršti skaičiukus- nes kvapai gražūs kaip ryto rasa ir tylios palaimos minutės skubioje dienoje.

 

Parfümeeria uudised- 3 peatükk

Seekordsed uudised pole klassikalises mõttes uudislõhnad, vaid hoopis lõhnad, mis on ilmunud see aasta ja ma ei olnud nendega veel tutvunud.

Diesel „Loverdose“  on isegi mitte selle, vaid eelmise aasta lõhn. Oleksid võinud nimetada lihtsalt Overdose (üledoos). Kohustuslik tingimus, et lõhnale isegi läheneda – peavad VÄGA meeldima magusad lõhnad. See on lihtsalt vanilje, lagritsa ja aniisi plahvatus. Vanilje on just niisugune, nagu paljudes mass parfümeeria toodetes- sünteetiline. Kuigi peamine, domineeriv ja läbilõikav joon on siin just lagrits. Isegi rohekas, värske ja kibemagus aniis on siis teistsugune- õige pisut rohekas ja pimestavalt magus, teatud sarnasus limonaadiga Tarchun. Mängulisusega ja muutlikkusega lõhn just ei hiilga, noodid on pigem ühtlaselt seotud teineteisega, nad kõlavad kõik koos madala magusa tooniga. Magususe intensiivsus tuletab meelde Thierry Muglier „Angel“-  lõhna segamisel nootidega ei koonerdatud, kõike on siin palju (veelkord- täpselt Overdose). Kuid „Angel“ tänu teistsugustele nootidele on siiski huvitavam ja nüanssirikkam. Magus antifriis, vot nii nimetaksin seda lõhna.  

„Loverdose“ Eau de Toilette versioon on väga erinev – esiteks, ta on värskem, vanilje ei ole nii agressiivne ja lagrits siin ei ole nii pealetükkiv. See on kerge puuvilja jook (õun+ tee) liigse suhkru kogusega. Mingil määral meenutab Givenchy „Ange au Demon Le Secret Eau de Toilette“.

„Loverdose Tattoo“-  kõige uuem flanker. See on jällegi väga erinev originaalist lõhn, ühine joon on ehk ainult magusus. Vaniljet siingi on palju, ta on kombineeritud piima, riisi nootidega, ja selle hooaja parfümeeria hittiga- mustsõstra lehtedega. Kogu kompositsioon on kreemjas, sile, intiimne- midagi sarnast riisipudingule, lohutusauhinale raske päeva lõpuks. Enda jaoks lõhn on liialt keemiline ja magus, kuid siiski see on kõige parem lõhn „Loverdose“ triloogiast. Vot mida suudavad head, kogenud ninad, nagu antud juhul Anne Flipo, kes suurepäraselt valdab nootide komponeerimise kuntsi ja tabab tavatarbija maitse eelistusi.

Issey Myiake „L’Eau d’Issey Absolue“ väga positiivselt ülatas. Ma kaugeltki pole Issey Myiake lõhnade austaja, see on see juhus, kus „iseloomud ei sobi“. See kõik on subjektiivne, tootja stilistika läheb minust täiest mööda. Aga see lõhn on üllatus! Kaunis, mahlakas, õitsev lootus ja kuldsed meenoodid. Kompositsioon on just nagu kahest osast, karge lootuse värskus ja kuldse tilkuva mee tihedus. On teatuid sarnasusi Christian Dior J’Adore’iga. Ilus, klassikaline, siidne, särav lõhn, mida aeg ajalt kasutaksin isegi.

Trussardi „My Name“ algab eriti kenade sireli nootidega- lõhn on rahulik, sensitiivne, hiljem ilmuvad kannikese noodid. Algus väga meenutab Lanvin „Rumeur“. Ja kogu sellele õrnale ilule järsku tõmbab kriipsu ja trambib maha imalalt magus vanilje, selline vanilje, mida kasutatakse lutsukommide tegemisel. Lõhn muutubki lutsukommi lõhna taoliseks ja selliseks jääb ülejäänud 30 minutiks, millal, peale nõrka keemilise muskuse ilmumist, jäljed jätmata kaob.  Siingi kordub hirmuäratav tänapäevase parfümeeria tendents- teha olemata kestvusega lõhnu.

Roberto Cavalli „Nero Assoluto“- teatraalne lõhn, must sile pudel talle suurepäraselt sobib. See on orhidee- vanilje lõhn, puunoodid ornamendiks. Lõhn on tihe, ühtlane, magus, sensuaalne ja must, nagu must end laisalt sirutav panter. Väga soovitan nendele, kellele meeldivad tugevad, magusad, julged ja pisut nipsakad lõhnad. Klassikaline itaalia elegants, kus lõhna võib vabalt kasutada ainukese aksessuaarina. Lõhnal on suurepärane kestvus ja tema puhul on oluline mitte liialdada, sest tema tugev, hüpnotiseeriv magusus suurtes kogustes võivad provotseerida mitte iha, vaid peavalu.

Lancome „Tresor L’Absolu“ – üks nendest harvadest juhustest, kus lõhna nuusutades süda hakkab kummaliselt laksatama. Roosi ja naha kombinatsioon on minu isiklik Achillesse kand, ta mõjub mind nagu võluflööt ja teeb täiesti relvituks. See roos ja nahk ujub tihedas bensoe vaigu pilves, baasnootides on tunda ehtsat, tumedat, sünget, sooja ja mullast patšulit, see on nagu mustanahalise džässi lauljana häll sumedas saksofoni taustas.

Imeline kompositsioon, on säilitatud originaal „Tresor’i“ sügavust, intensiivsust, kuid lõhn on veel mustem, veelgi sügavam, valjapeetum, kuid sellest mitte vähem võrgutav ja liigutav. Lõhnal on hea kestvust, ta on muutlik- igatsev, sügav roosi värskus, sensuaalne nahk, tihe, veniv vaik… Kahtlustan, et mul läheb vaja seda „Tresor“ flankerit…

Moschino „Cheap and Chick Chick Petals“- ilus, värske puuvilja algus- metsmaasikad ja kibedavõitu granaadi mahl, ja edasi… keemiline rünnak. Plastiku lõhn, nii lõhnasid minu lapsepõlve nukkud, kes oskasid avada- sulgeda silmi. Nii lõhnasid nende nukkude kunstjuuksed. Üks ebameeldivamaid orhidee, muskuse ja mingisuguse okaspuu kombinatsioon, mis paremini sobiks kodukeemia riiulisse. Aga algus oli nii paljulubav… juba arvasin, et olen leidnud arvestatava metsmaasika lõhna.

Omnia „Crystalline Eau de Parfum“ testimine oli mulle, leedukale, poolkohustuslik- lõhna reklaaminägu on leedu tippmodell  Edita Vilkevičiūtė. Õrn, habras, pehme  nagu sulg lõhn ei ole päris see, mida ootasid paljud „Crystalline Eau de Toilette“ austajad. Noodid just nagu oleksid sarnased- lootose õis, muskus, kuid kõik muu erineb oluliselt. Eau de Toilette on rahulik, puhas, akvaatiline lõhn lootose, tee ja bambuse nootidega, kuid Eau de Parfum rahu on hoopis teistsugune- see on kerge, siidne, piimjas, suhteliselt lähedal nahale püsiv intiimne kreemjas lõhn, põhinoodid on kaunistatud mahlaka mandariiniga ja soojade sandlipuu nootidega. Kui esimene Crystalline on rahulik, unistav, karge, siis teine versioon on soojem, „kehalisem“, pehmem, puuderjam ja peaaegu kombatav. Mulle ta meeldis- hubane, ilusasti komponeeritud igapäevane lõhn. Ideaalne kontori jaoks. Soovitan proovida Cacharel „Noa“ austajatele.

 

Kate Perry „Killer Queen“. Ainult ärge otsige vihjeid kuulsale  „Queen“ laulule. See on hea näide sellest, kuidas muidu mitte päris lootusetu lõhn vääratab vale nimetuse all. Lõhn ise on  piimašokolaadi, marjade ja lämmatavate valgete troopiliste lillede magususe segu. Lõhn on külaltki kontsentreeritud, kõlab madalate nootidega, kuid tal puudub lennukus, kuninglikus, ohtlikus ( „killer!“ siiski), ja isegi teatraalsus. See on lihtsalt marjad piimašokolaadis, ja kakao sisaldus on siin parimal juhul 45% , kuid kindlasti mitte 70%. Tavaline ja lihtne nagu Kate Perry hittid.

 „AL03 Biehl Parfumkunstwerke“- nišši parfümeeria uudis, sündinud nina Arturetto Landi käe all. Raskesti iseloomustatav lõhn, kui proovida klassifitseerida, siis ta on kõige lähedasem ehk fougere vert- fleur (roheliste sõnajalade- lillede) klassile. Kuna klassidest ma pole kirjutanud, ja sõnajalade klass paljudele võib tunduda üsna ulmelisena, siis esimese asjana lähiajal proovin lühidalt kirjeldada tinglike lõhnaklasse. Kuid tagasi tulles „AL03“ juurde- noote on väga palju ja nad on nii meisterilikult läbi põimunud, et raske neid identifitseerida. Lõhnas on tunda tsitrust (selgelt ära tuntav laim, ehk roheline sidrun), maitserohelist (minu ninale on eriti ere estragoni noot) ja väga mitmekülgset lillekimpu ( piibeleht, orhidee, vist isegi nelk), kerget vürtsikust, naha animaalsust ja isegi omapärast, ainult samblale omast kibedust ja kirbust.  Roheline, väga kergelt magus, pisut vürtsitatud, kuid pigem taimedega, kui vürtsidega, lõhn, omapärase rohelise raksuva baasiga. Kummaline ja huvitav, kuid esimesest korrast ma ei saanud lõhnast hästi aru, kogu komponentide rohkus ei sidunud end minu jaoks ühtlaseks pildiks. See tähendab, et tuleb kindlasti testida veel. Isegi kui peened emotsiooni keeled siin ei hakka kohe kõlama, see on just see lõhn, mida tasub tudeerida üldise parfümeeria harituse jaoks, vähemalt selleks, et süvendada teadmisi komponeerimisest, sest siin kohe kindlasti ei ole mindud kergema vastupanu teed.

Summa summarum- isegi mitmed huvitavad lõhnad,  Lancome „Tresor L’Absolu“ isegi sellisel määral, et mõtlen temast veel ja veel. Maailm siiski pöörleb mitte ainult ümber oma telje, vaid ka liigub edasi.

Parfumerinės naujienos- 3 dalis

Šį kartą apžvelgiamos naujienos iš tikrųjų nėra naujienos pačia tikrąja prasme, tai kvepalai,pasirodę šiais metais, ir mano dar neuostyti.

Diesel „Loverdose“ netgi ne šių, o praėjusių metų kvepalai. Galėjo pavadinti labiau ir tiesiog Overdose (perdozavimas). Būtina sąlyga, kad bent prisiartinti prie šių kvepalų- turi patikti LABAI saldūs kvapai. Tai tiesiog vanilės, saldymedžio ir anyžiaus sprogimas. Vanilė tokia, kaip ir daugumoje plataus vartojimo kvepalų- sintetinė. Vistik pagrindinė, dominuojanti ir „pramušanti“ nata čia yra saldymedis, net ir žaliasis, gaivusis, kartokas anyžius čia kitoks- vos vos žalias ir be galo saldus, kaip kad Tarchun limonadas. Žaismingumo čia mažoka, natos tarpusavyje tampriai apjungtos į bendrą saldžią, tamprią, gan žemai skambančią visumą. Saldumo smūgio galia kažkuo panašus į Thierry Muglier „Angel“-  saikstant žaliavas čia nieko nepagailėta, visko drėbtelta su kaupu, tik „Angel“ dėl kitokių natų vistik turi daugiau niuansų ir yra įdomesnis. Saldusis antrifrizas, va kaip galečiau pavadinti šį kvapą.

„Loverdose“ Eau de Toilette versija gerokai skiriasi- visų pirma ji gerokai gaivesnė, nėra tokios agresyvios vanilės ir saldymedžio. Tai lengvas vaisinis gėrimas (obuolys+ arbata), į kurį įdėta gerokai per daug cukraus. Šiek tiek primena Givenchy „Ange au Demon Le Secret Eau de Toilette“.

„Loverdose Tatoo“- naujausias flankeris. Tai visiškai kitoks kvapas, su originalu jungia gal tiktai saldumas. Vanilės nemažai, ji derinta su pieno, ryžių natomis, šio sezono mados šauksmu- serbento lapais, ir visa kompozicija kreminė, glotni, intymi- kažkas panašaus į saldų ryžių pudingą, tarsi paguodos prizas po sunkios dienos. Man pačiai per daug chemiška ir saldu, bet vistik geriausias iš visos „Loverdose“ trilogijos- jaučiasi, kad kvapas kurtas patyrusios nosies Anne Flipo, kuri puikiai įvaldžiusi natų komponavimo subtilybes.

Issey Myiake „L’Eau d’Issey Absolue“ labai pozityviai nustebino. Issey Myiake kvapų nemėgstu – tai būtent tas atvejis, kai „nesutampa charakteriai“. Tai grynai subjektyvus atvejis, kai mano skoniui nėra priimtina gamintojo stilistika. O čia- siurprizas! Gražus, sultingas prasiskleidęs lotuso žiedas su medaus natomis- graži, harmoninga kompozicija, tarsi iš dviejų skirtingų dalių: gaivi lotoso vėsuma ir tirštas auksinis medus. Pastaroji dalis gerokai primena Christian Dior J’Adore. Gražus, klasikinis, tarsi šilkinis kvapas, kuriuo mielai karts nuo karto kvepėčiau ir pati.

Trussardi „My Name“ prasideda labai gražiom alyvom- kvapas kreminis, ramus, jausmingas, šiek tiek vėliau išryškėja žibuoklės natos. Pradžia man stipriai primena Lanvin „Rumeur“. Ir visa šitą švelnų grožį staiga kerta, nugesina šleiksščiai saldi saldaininė vanilė, kuri nebenutyla, perima pagrindinį vaidmenį ir man kvapą kapitaliai sugadina. Pasijautus vanilei, kvapas tampa „bambonkinis“ ir tokiu išlieka visas tas 30 minučių, po kurių, trumpai padvelkęs cheminiu muskusu, neatsekamai dingsta. Gasdinanti šiuolaikinių kvapų tendencija- beveik neegzistuojanti trukmė- kartojasi ir čia.

Roberto Cavalli „Nero Assoluto“- teatrališkas kvapas, kuriam labai tinkamai parinktas juodas buteliukas. Tai vanilės- orchidėjos kvapas, turtingas, ornamentuotas medienos natomis, tirštas, vientisas, saldus, sensualus ir juodas. Tarsi juoda, lėtai besiraivanti pantera. Labai rekomenduotinas toms, kurioms patinka stiprūs, saldūs, drąsus ir šiek tiek akiplėšiški kvapai. Klasikinė itališka estetika, kurios pakanka kaip vienintelio aksesuaro. Kvapas puikiai laikosi ir jo atveju būtina jausti saiką- jo stiprus, provokuojantis saldumas gali sukelti ne tik geidulius, bet ir galvos skausmą.

Lancome „Tresor L’Absolu“ - vienas iš retų atvejų, kai užuodus kvapą krūtinėje suspurda širdis. Rožės ir odos kombinacija yra mano Achilo kulnas, mane ji hipnotizuoja ir nuginkluoja. Ši rožė- oda skendėja tirštame benzoinės dervos saldume, bazinėse natose juntama pačiulė, ta tikroji- tamsi, gūdi, šilta ir žemėta, jos natos čia gilios ir jausmingos, tarsi juodaodės džiazo solistės kontraaltas.

Puiki kompozicija, išlaikanti originalaus „Tresor“ gilumą, intensyvumą, tik dar juodesnė, gilesnė, labiau išlaikyta, išpuoselėta, bet nuo to ne mažiau juslinga ir jaudinanti. Kvapas laikosi ilgai, kaitaliojasi- ilgesingas gilus rožės gaivumas, jausminga oda, tiršta klampi derva… Įtariu, kad šito „Tresor“ varianto man reikės…

Moschino „Cheap and Chick Chick Petals“- graži, gaivi vaisinė pradžia, žemuogės ir kartokos granato sultys, o toliau…. cheminė ataka. Plastiko kvapas, primenantis, kaip kvepėjo mano vaikystėje užsimerkiančios- atsimerkiančios plastmasinės lėlės ir jų dirbtiniai plaukai. Vienas iš nemaloniausių orchidėjos, muskuso ir kažkokio spygliuočio kombinacijų- labiau tiktų buitinės chemijos lentynai. O pradžia taip daug žadanti… jau maniau atradusi neprastas žemuoges.

Omnia „Crystalline Eau de Parfum“ įdomu buvo pauostyti jau vien dėl to, kad reklaminis veidas- lietuvių modelis Edita Vilkevičiūtė. Švelnus, mikštas, tarsi pūkinis kvapas nuvylė kai kuriuos „Crystalline Eau de Toilette“ gerbėjus. Ir tikrai, nors komponentai ir panašūs: lotoso žiedas, muskusas- visa kita stipriai skiriasi. Jei Eau de Toilette- ramus, švarus, akvatinis kvapas, su lotoso, arbatos, bambuko natomis, tai Eau de Parfum ramybė visai kitokia- tai lengvo, šilkinio, vidutinės sklaidos, intymaus kremo, pagyvinto sultingais mandarinais ir sandalmedžiu, kvapas. Jei pirmoji Crystalline- rami, svajinga, šalta, tai antroji versija šiltesnė, „kūniškesnė“, minkštesnė, pudriškesnė ir labiau apčiuopama. Ir vistik man patiko- jaukus, kasdieninis, gražiai sukomponuotas švelnus kvapas. Idealus darbui. Labai rekomenduočiau Cacharel „Noa“ gerbėjoms.

Kate Perry „Killer Queen“. Tik neieškokit aliuzijos į su garsiają „Queen“ dainą. Tai puikus pavyzdys, kai pretenzingas pavadinimas gali sužlugdyti šiaip ne visiškai beviltišką kvapą. Pats kvapas- tai uogų ir pieniško šokolado mišinys plius šiek tiek dusinantis baltų tropinių gėlių saldumas. Kvapas gan koncentruotas, skamba žemomis natomis, bet neturi nei polėkio, nei karališkumo, nei pavojingumo (vistik „killer!“), ir net teatrališkumo. Tiesiog uogos peiniškame šokolade, su 45% , o ne 70% kakavos. Įprastos ir paprastos kaip ir Kate Perry hitai.

 „AL03 Biehl Parfumkunstwerke“- nišinės parfumerijos naujiena, nosies Arturetto Landi kūrinys. Sunkiai apibūdinamas kvapas, labiausiai jį būtų galima priskirti prie žalių fužerinių- gėlinių. Natų-

daugybė, ir jos taip meistriškai sukomponuotos, kad jas sunku išskirti. Tai- ir citrusai (gan ryškiai jaučiasi laimas), ir prieskoninės žolelės ( mano nosis išskiria peletrūną), ir įvariausių gėlių puokštė (pakalnutė, orchidėja, gal net gvazdikai), ir lengvas prieskoniškumas, ir odos animališkumas, ir net savotiškas, tik samanoms būdingas kartumas ir aitrumas. Žalias, vos salstelėjęs, šiek tiek paprieskonintas, bet greičiau žolelėmis, nei aštriais prieskoniais, aižia žalia baze stebinantis kvapas. Keistas ir įdomus, bet tik kartą testavus visi komponentai man neišsiriša į visumą. Vadinasi, teks  bandyti dar. Net jei ir negriebiantis už vidinių emocinių stygų, man rodos, tai kvapas, kurį verta pastudijuoti dėl bendro parfumerinio išsilavinimo, bent jau tam, kad pagilinti žinias apie parfumerines kompozicijas.

Summa summarum- net keli sudominę kvapai, o Lancome „Tresor L’Absolu“ dar ir užkabinęs ir privertęs apie jį gavoti vėl ir vėl. Pasaulis vis dėlto sukasi ne tik apie savo ašį, bet ir juda pirmyn.