„Žodis sienoje“ arba „Sexy Graffiti“

Savaitgalį „kultūrinausi“ Pärnu vykstančiame gatvės meno festivalyje „Žodis sienoje“.  Festivalyje buvo labai daug ko, ne tik vizualinio meno. Labai pozityviai priminė, kad siena yra skirta ne tik paveikslams kabinti- ant jos galima žiūrėti filmus, šešėlių teatrą, ir net šokti. Ir kad kiekviena siena turi savo veidą- savo tekstūrą, kartais apčiuopiamą, o kartais tik nuvokiamą savo reikšmę- Žodį  Sienoje.

Apie ką byloja jūsų sienos, ar esate susimąstę?

Festivalis labai vertas dėmesio ir tęsis iki rugpjūčio 14 dienos, platesnė vaizdinė informacija čia: https://www.facebook.com/sonumseinal

Ir vistik gatvės menas ir sienos man visų pirma reiškia graffiti. Originaliai, nekonformistiškai išpaišytas sienas. Atitinkamą gyvenimo būdą- urbanistinę saviraiškos laisvę. Masinę saviraišką, trinančią ribas tarp klasikinio meno ir psichodelikos.

Va tokia trumpa apžvalga apie graffiti atsiradimą ir prigijimą mūsuose

http://kultuve.wordpress.com/2012/04/20/graffiti-menas-ar-terliones/

Mąsčiau, koks galėtų būti tokio festivalio „fasadinis kvapas“. Nors graffiti teoriškai galėtų kvepėti dažais, miesto dulkėmis- tokias modernias kompozicijas puikiai atspindi Comme des Garcons estetika ir net Bvlgari „Black“, i galvą tarsi įkyraus pop hito eilutė beldėsi „Sexy Graffiti“.

Tokio pavadinimo kvepalus Escada išleido 2002 metais, ir kūrė juos neprastos nosys, Laurent Bruyere ir ne kas kitas kaip garsusis Dominique Ropion. Pastarasis yra sukūręs tiek parfumerinio pasaulio hitų, kad visus vardinant pataptų ankšta. Ko gero daugeliui yra pažįstami Burberry “London“ ir „The Beat“, Cacharel „Amour Amour“, Calvin Klein „Euphoria“, Dior „Pure Poison“ , Th. Muglier „Angel“ ir paskutinis hitas- Lancome „La vie est belle“.  Beje, ,ir „Amour Amour“, ir „Angel“, kaip ir „Sexy Graffiti“  kurti abiejų paminėtų kūrėjų dueto.  Bet tai popsinė niša, nors ir tikrai nebloga. Pono Ropion kūriniai puošia nišinę,  itin aukštos kokybės Frederic Malle liniją. Visapusiškas ir itin produktyvus kūrėjas, puikiai naudojantis vaisines, gėlines ir gurmaniškas kvapų natas.

Escada „Sexy Graffiti“ kvepia… žemuogėmis. Ne dažais, ne miesto dulkėmis, o saldžiomis žemuogėmis su cukraus pudra. Pradinės natos turi tam tikrą uogoms būdingą lengvą kartumą, kuris, vienok, trunka vos akimirką, ir pradeda skleistis saldžios saldžios žemuogės. Nors piramidėje yra nurodytos avietės ir braškės, mano nosis nedvejodama fiksuoja deserto su žemuogėmis kvapą. Kvapas gan lengvas, kaip ir dauguma Escada kvapų, bet stipriai saldus ir sklindantis gan plačiu radiusu, šleifinis. Šiek tiek nuvilianti bazė, gan cheminės baltojo muskuso ir vanilės natos. Na, bet bazė dažniausiai išduoda tai, kiek leidėjas bevelyjo investuoti i žaliavas. O Escados kvepalai nepretenduoja i kokybės kosmines padanges. Bet bendrai tai labai neblogas kvapas vasariškai dienai, žaismingas kvapas pasivaikščiojimui parke, kokteiliui su drauge, ryškių spalvų lengvabūdiškai vasariškai suknelei ir tokiam pat lengvam flirtui. Nors toli gražu nesu Escada kvapų gerbėja, „Sexy Graffiti“ dėvėti būtų visai linksma.

Žemuogių fanams galiu dar parekomenduoti to paties D. Ropion kurtus Burberry „London“ (žemuogės su grietinėle, nors techniškai tai gardenijos kvapas) ir Gianfranco Ferre „Rose“ (gaivesnės, ne tokios cukruotos žemuogės).

Silpnoji grandis- vasara baiginėjasi, žemuogių  metas veik pamirštas. Tai kas gi jungia „Sexy Graffiti“ ir rugpjūčio sienų meną Estijos pajūryje? Ilgai mąsčiau. Gal The Beatles „Strawberry Fields Forever“?

http://www.youtube.com/watch?v=9r4mJ3aEhHo