Armastusest ja teistest haigustest

Paus, paus, paus… „Miks sa ei kirjuta? Loominguline kriis?“ küsis üks blogi lugeja. Paraku mitte.  „Sa  äkki armusid, et kadusid nii ära?“ arvas sõbranna. Oleks nii tore… Ei. Meid külastasid haigused- ning unustasid ära minna.  Alguses viirused rajusid arvutit kogu selle nähtuse halbade külgedega. Siis haigestusid lapsed (mitte arvuti, vaid kõhuviirustesse) ja muidugi ka mina seltskonnaks- tore ju minna tagasi lapsepõlve ja kogeda lastehaigusi.

Armastuse päev (või siis sõbrapäev, nagu seda viisakalt nimetatakse) möödus pabertaskurätide ja kuumade teekruuside saatel lugedes M. Tsvetajeva „Armastus ja Luule“  LJUBAV I POEZIJA: Marina Cvetajeva: Amazon.com: Books ning G. G. Macques „Armastus koolera ajal“  Love in the Time of Cholera Publisher: Vintage Books: Gabriel Garcia Marquez: Amazon.com: Books  Nii et kõik on hästi- kuigi kaudselt, armastuse teema siiski oli olemas ka sel kaunil päeval. Valentini päeva puhul vaatasin ka oivalist filmi „Saatan ja Daniel Johnston“ The Devil and Daniel Johnston (2005) - IMDb, ja ka see on minu jaoks täiesti käsi käes armastuse, kuigi mitteromantilise, teemaga. Ühe sõnaga, käes on tõeline luuleliselt intellektuaalse armastuse periood vastuseisuks viimastele külmakraadidele.

Sel puhul hakkasin mõtlema, mida armastusest on öelda ninadel. Suurem osa kunstimaailmast proovib arvata, illustreerida või mõista armastuse saladust või vähemalt keelt. Teadlased, selle asemel, et mõelda, kuidas peatada AIDSi levikut Aafrikas, vaat et mõistuse kaotamiseni vaidlevad armastuse päritolust. Hetkel juhtiv teooria liigitab armastust nende biokeemiliste reaktsioonide hulka, mis tekkis selleks, et hõlbustada inimkonna jätku. Ja teeb ta seda- lõhnade abil muidugi! Teadlased kõiges süüdistavad müstilisi feromoone, kelle mõju väidetavalt niidab jalust nii Davidi kui Galioti. Võiks arvata, et lõhnaloojatele olfaktoorsed armastuse saladused on ammu teada. Kuid minu mälu lonkas- vaevu suutsin meelde tuletada umbes pooltosina lõhnasid, mille nimetuses oli sõna love või amour.Minu isiklik muidu mitte kõige  lühem parfümeeria riiul sellel teemal üldse vaikis L Kuid märkasin huvitavat asja- mu lõhnade riiulis domineeriv krimi teema, seal on nii Addict (Dior), Tubereuse Criminelle (Serge Lutens),  kui ka Bandit (Robert Piquet). Kui lõhnad kipuvad iseloomustama nende kandjat, siis ma ehk peaksin tundma muret. Sest mis siis, kui Feng Shui teadjatel on õigus ja materiaalse maailma sümbolid meelitavad ligi elusündmusi? Siis pole ka ime, et armastuse rindel mul elu pole just kõige roosamates värvides…

Kõigeteadja Internet näitas tervet  427  love ning 69 (kui prantsusepärane arv ) amour teemalisi lõhnasid . Kuid süvenedes nimekirja sai järjest selgemaks, et ega armastus pole see teema, kus ninad kipuksid olema avameelsed. Suurem hulk lõhnasid olid näotud, ebahuvitavad või lihtsalt mõnda julgema lõhna kloonid. Ning kuigi öeldakse, et armastuses, nagu sõjas, on kõik lubatud, on selge, et see ütlus pole jõudnud lõhnadeloojate kõrvadeni.

Laiatarbe parfümeeria armastust kujutab ette muskuse, marjataoliste või lilleliste lahjade vedelikena. Nad isegi võivad olla üsna korras, tütarlapselikult värsked ja nooruslikud, kuid kallid ninad, what’s love has to do wit it?

Cacharel Amor Amor- legendaarne lõhn, mille loomisest möödus juba kümme aastat  (parfümeerses ajas ta on praktiliselt dinosauruste ajastust). Punane sõstar, puhas valgete lillede kimp ja üsna õrn, kerge muskus, mis meenutab väga äsja pestud pesu lõhna. Lõhn on suurepäraselt komponeeritud, loodud kuulsa nina Dominique Ropion poolt. Kuid… temal ei ole salapära, ei seda kõike läbivat tunnet   ega erilist kehakeemiat, ei ole vaimustust ega pöörasust. See on lõhn noorele, graatsilisele tüdrukule, kes on armas oma noorusega ja eriti ei erine teistest. Mind teeb väga kurvaks see, kui „kastreeritakse“ valgeid lillesid (väga vabandan, kuid ei suutnud leida taipavamat väljendit), potentsiaalselt väga ilusa noodi- kaob nende kuninglikus, joovastus, lopsakus. Mõttetu muskuse ja puiste nootide baas samuti ei oma midagi ühist tunneta, mis on nii põhjatu, tõmbab nii sügavale, et kaob aru ja mõõt, kui sügaval sa ometi oled.

Moschino Cheap and Chick I Love Love nimetus on täpsem. See ei ole fataalne ja kontrollimatu tunne, vaid armastus armastuse vastu. Päris lõbus ja heatujuline värske greibi lõhn, stiili poolest kerge ja igati aktsepteeritav, meenutab Dolce & Gabana Light Blue (seega lõhn ei saa kedagi solvata ega tagasi tõrjuda). See on pigem kergemeelse flirdi tuju, selle eelaimus- kuid armastust tuleks otsida mujal.

Minu olfaktoorne õudus on Nina Ricci Love in Paris. Kunagi ei tahaks armuda Pariisis- pojengite pärast! Aroom sisaldab kõike, mida ma vaevu tolereerin- magusat pirni värskust, aprikoosi pehmust, pojengi puudrilisust. Pojengi noote lõhnades ma kardan pea et paaniliselt, ja veel pirniga… Lõhn on kerge, suvine, lilleline, olen kuulnud arvamusi, et ta sarnaneb lilleherneste aroomiga. Väga suvine lõhn, mis suurepäraselt sobiks kerge lillelise suvekleiti juurde. Kuid ta on nii… näotu. Nagu kogu maailma lillelised suvekleidid ja suvised armumised. Nothing personal.

Kenzo toetab vana head tõde, et tee südamesse läheb kõhu kaudu. Nende Amour lõhnab nagu troopilise fragipani lille õitega kaunistatud magus vanilje riisi puding- lõhn on nii tihe, puuderjas ja söödav, et temast on raske lahti saada. See isegi ei ole parfümeeria- tekkib füüsiline tunne, et äsja kreemitasid end vanilje ja riisi kreemiga või sõid natuke liiga palju magusat riisi pudingut. Veel üks lõhn, mis ületab minu nina tolerantsuse piire. Lõhn on väga sõltuv kehakeemiast ning hästi avaneb just kuiva naha peal.

 

Pisut huvitavam on Eisenberg’i  suhtumine südameasjadesse. Love Affair (mulle rohkem meeldib meestele mõeldud versioon, kuid ma ei mõista, miks ta just meestele on mõeldud) lõhnab pehme, koheva ja MITTEkeemilise muskuse, heliotroopi, imelise kergelt magusa tubaka ja joovastavate tubakataime õite järgi- see on pehme suveõhtu piibuga tubakataimete kõrval kiiktoolis, sume, laisk ja totaalselt  mõnus. Aroom on väga pehme, ümar ja hubane. Love Affair on südamesõprus heade sõprade vahel või siis lausa pensionieas. Siiski väga võluv oma pasiivsuses.

Parfümeerias mind ilmselt armastusest rohkem huvitavad armuseiklused. Üks lõhnadest, mis liigutavad mu südant, on Pierre Bourdon Frederic Malle majale loodud aroom French Lover. Suurepärane roheliste nootide lõhn. Vetiver, ferulla (galbanum), heinputk (angelika), viiruk- need noodid mõjuvad mulle nii, nagu kassile palderjan. Õrn muskuse pilv, vaevu tajutavad abstraktsed vürtsid. Lõhn on nii loomulik, et võiks teda pidada kehalõhnaks. Rahulik, tasakaalukas, intellektuaalne, kuid miks armuke? Minu jaoks see on võluv looduslik rahu, olek endaga üksi, kui ei pea kellelegi midagi  

S- Perfume proovis püüda armastuse tunnet- aroomi 100% Love looja on kuulus Sophia Grojsman (tema käe all on sündinud Tresor, Paris, Ex-cla-ma’tion!, Yvress ning paljud muud kultuslõhnad). Nii ideaalses parfümeeria maailmas pidi lõhnama Cacharel Amor Amor. Kergelt hapukad punased marjad viina (!) nootidega (armastuse jõud sarnaneb viina omaga?), roos, mõrkja šokolaadi noodid, mingisugused raskesti kirjeldatavad savi noodid. Lõhn on meeletult huvitav ja raskesti tabatav. See on kumalist sordi armastus, mitte konventsionaalne, kuid väga huvitav, tekkib soov seda uurida. See on vast huvi objekti vastu, see tunne, kui miski või keegi on nii imelik, et imelikkus tõmbab magneti moodi (väga tuttav tunne- kui huvitav tundmatu…).  

Yves Saint Laurent  In Love Again on tõeliselt ilus, elegantne ning loomulik lõhn. In Love Again on loodud aastal 1998 parfümeeria geeniuse Jean Claude Ellena poolt, kuid aastal 2006 tema tootmine lõpetati. Õnneks aastal 2012 lõhn ilmus taas. See on kerge, voogav mahlaste mustikate, sõstarde, greibi ning pastelsete lillede lõhn, millesse on lisatud viina noodid. Aroom liugleb õhus nagu ilus olend- peen ja võluv armastuse nümf. See on ehtne aroom- ta ei meenuta ei toidu, ei kodukeemiat ega muid proosalisi lõhnasi. Aroomis on kasutatud tomati noodid ja nad annavad väga huvitava allatooni. Kui juhtute nägema seda suurepärast aroomi- proovige, ärge minge mööda.

Gutav Klimt, The Kiss

Annick Goutal Grand Amour lõhnab nagu hüatsindid, nende mõrkjas terav rohelisus ja mesine õietolm. See on hüatsintide kimp värskes karges varakevade õhus, nahkkinnaste käevangus hoitud hüatsintide kimp. Teravad rohelised hüatsindi noodid vahetuvad ereda nahaga, pehmelt tolmuse mimoosiga, mürriga. Teravapoolne, särav, ere, väga naiselik ja elegantne lõhn on üks mu loomulike valikuid kevade jaoks. Aga võtke teadmiseks, et Grand Amour nõuab sirget selga, kõrgele tõstetud pead, nahkkindaid ja kõrget enesehinnangut. Kui teil neid pole või ajutiselt puudu, Grand Amour sõidab teist üle halastamatult nagu Anna Karenina elu lõpetanud rong. Kuid meile, naistele, seda pole kunagi puudu, eks ju?

Armastuseteemalisi aroome siiski on omajagu. Raamatuid ka. Ning filme. Ning muusikat. Kuid me kõik armastame omamoodi, kordumatult. Laulgu teie süda armastust alati, sest ainult armastus teeb elu eluks.  

Südamest südamesse! - Rūta

 

Apie meilę ir kitas ligas



Rodin, Bucinys

Pauzė, pauzė, pauzė… „Ko nerašai? Kūrybinė krizė?“ užklausė viena tinklaraščio skaitytoja. Deja. „Gal įsimylėjai, kad taip dingai?“ spėjo draugė. Och, kaip būtų gerai… Ne. Mus užpuolė ligos. Iš pradžių virusai pakirto kompiuterį, su visomis negeromis pasekmėmis. Vėliau susirgo vaikai (ne nuo kompiuterinių virusų), na, ir žinoma, aš pati iš paskos- juk smagu sugrįžti į vaikystę ir pasirgti vaikiškomis ligomis.

Meilės diena praėjo apsikrovus nosinėmis, karštos arbatos puodeliais ir skaitant M. Cvetajevos „Meilę ir Poeziją“  LJUBAV I POEZIJA: Marina Cvetajeva: Amazon.com: Books bei G. G. Macques „Meilę choleros metu“ Amazon.com: love in time of cholera: Books Taip kad viskas gerai- meilės tema, kad ir netiesiogiai, neapleido manęs šią gražią dieną. Dar Šv. Valentino dienos proga pasižiūrėjau sukrečiantį filmą „Velnias ir Daniel Johnston“ The Devil and Daniel Johnston (2005) - IMDb, ir man tai- taip pat meilės tema, nors ir ne romantinės. Žodžiu, tikras poetinės- intelektualinės meilės periodas kaip priešnuodis paskutiniems šalčio laipsniams.

Ta proga susimąsčiau, ką apie meilę turi pasakyti parfumeriai. Žinant, kad didesnė dalis meno bando spėti, iliustruoti ar suprasti meilės paslaptį ar bent jau kalbą, o moksliškoji visuomenės dalis iš kailio neriasi bandydami priskirti meilę prie giminės pratęsimui užtikrinti atsiradusių ar sukurtų biocheminių reakcijų (kurių pasekoje išsiskiria ypatingi kvapai, mistiškieji feromonai, kurių poveikio atremti nesugeba nei Dovydai, nei Galijotai), būtų galima spėti, kad parfumeriai turėtų būti kone tobulai iššniukštinėję olfaktorinę meilės chemiją. Bet mano atmintis šlubavo- šiaip ne taip savo atmintyje sukrapščiau tik pustuzinį  įsiminusių kvapų, kuriu  pavadinime yra žodelytis „love“ arba „amour“ . Mano asmeninėšiaip jau netrumpa parfumerinė lentynelė tuo klausimu išis tylėjo L Užtat pastebėjau kitą tendenciją- mano asmeniniame kvepalyne dominuoja kriminalinės tendencijos, ten puikuojasi ir Addict (Dior), ir Tubereuse Criminelle (Serge Lutens), ir Bandit (Robert Piquet). Jei kvepalai turi tendenciją apibūdinti jų dėvėtoją, man verta susimąstyti. Gal ir teisūs Feng Šui žinovai, teigiantys, kad materialaus pasaulio simboliai pritraukia įvykius? Tada nenuostabu, kad meilė nėra tas mano gyvenimo frontas, kuriame viskas einasi kaip sviestu patepta…

Visažinis Internetas pasiūlė visą galybę kvapų meilės tema- visus 427 sudėtyje turinčius „love“ ir 69 (koks prancūziškas skaičius )- „amour“ . Bet peržiūrinėjant sąrašą, darėsi aišku, kad meilė nėra ta tema, kuria parfumeriai drįsta atvirauti- dauguma  minimos tematikos kvapų buvo beveidžiai, neįdomūs ar tiesiog blankios kokio drąsesnio kvapo kopijos. Ir nors sakoma, kad meilėje, kaip kare- leistina viskas, šis posakis turbūt nėra pasiekęs garsiųjų nosių.

Populiarioji parfumerija meilę įsivaizduoja kaip muskusinius, uoginius ar gėlinius vandenėlius. Jie gal net visai neblogi, mergaitiškai gaivūs ir jaunatviški, bet brangieji, ką tai turi bendro su meile?

Cacharel Amor Amor- kvapas- legenda, neseniai atšventęs savo dešimtmetį (parfumerine prasme beveik dinozauras). Raudonieji serbentai, švarių baltų gėlių puokštė, ir gan švelnus, lengvas, švarių skalbinių kvapą primenantis muskusas. Kvapas puikiai sukomponuotas, neveltui kurtas garsiosios nosies Dominique Ropion.  Bet… jame nėra nei paslapties, nei viską apimančio jausmo, nei tos ypatingos kūno chemijos, nei polėkio. Tai jauna, žaisminga, grakšti mergina, graži savo jaunyste ir perdaug neišsiskirianti iš kitų. Man asmeniškai visada liūdna, kai „kastruojamos“ baltos gėlės (labai atsiprašau, bet neradau tinkamesnio ir taiklesnio išsirreiškimo), potencialiai labai graži nata- nelieka jų karališkumo, svaigumo, sodrumo. Bereikšmė muskuso ir medienos bazė taip pat neturi nieko bendro su meile- jausmu, kuris neturi dugno, kuris taip įtraukia, kad nebepastebi, kaip giliai smingi.

Moschino Cheap and Chick I Love Love pavadinimas taiklesnis. Tai nėra ta pražūtinga, fatališka ir nekontroliuojama meilė, o tiesiog meilė pačiai meilei. Šiaip visai smagus sultingo greipfruto kvapas, užkrečiantis gera nuotaika, lengvas ir neįkyrus, stiliumi primenantis Dolce & Gabana Light Blue (taigi ne tas kvapas, kuris galėtų ką nors įžeisti ir atstumti). Bet tai greičiau lengvabūdiško flirto nuotaika, net ne pats flirtas- o meilės reikėtų paieškoti kitur.

Mano olfaktorinis baubas yra Nina Ricci Love in Paris. Niekada nenorėčiau įsimylėti Paryžiuje- tai dėl bijūnų! Aromatas turi viską, ka sunkiai pakenčiu- saldų kriaušės gaivumą, abrikoso minkštumą ir bijūno pudriškumą. Bijūno kvepaluose bijau paniškai, o dar su kriauše… Kvapas lengvas, vasariškas, gėliškas, esu girdėjusi, kad kvepia kvapiaisiais žirneliais ir puikiai įsivazduoju jį derantį prie lengvos vasariškos suknelės. Bet jis toks… beveidis. Kaip viso pasaulio gėlėtos suknelės ir vasariški įsimylėjimai. Nothing personal.

Kenzo prisilaiko senos geros tiesos, kad kelias į širdį eina per skrandį. Jų Amour kvepia saldžiu ryžių pudingu- vanilė, ryžiai, tropinės fragipani gėlės saldumas- kvapas toks tankus, pudriškas ir valgomas, kad jo sunku atsikratyti. Tai net ne parfumerija- kyla fizinis jausmas, kad palepinai kūną vaniliniu ryžių kremu ar persivalgei pudingo. Dar vienas kvapas, kurį mano nosis atsisako toleruoti. Kvapas, beje, labai jautrus kūno chemijai ir gerai skleidžiasi būtent ant sausos odos.

 

Šiek tiek įdomesnis Eisenberg požiūris į širdies reikalus. Love Affair (man labiau patinka vyriška versija, tik niekaip nesuvokiu, dėl ko ji yra vyriška) kvepia švelniu, minkštu, pūkuotu ir NEcheminiu muskusu, heliotropu, ir puikiu, salsvu tabaku bei tabako augalo žiedais- tai tas kvapas, kuris vasaros vakarais svaigina ir suka galvą. Kvapas labai minkštas, apvalus, neišsisokantis, jaukus. Love Affair tarp gerų draugų arba jau pasiekus pensijinį amžių. Bet kvapas, nors ir pasyvus, bet žavus.

Ir šiaip, parfumerijoje mane turbūt labiau traukia romanai, o ne meilė. Kažkada labai pamėgtas kvapas yra Pierre Bourdon kurtas Frederic Malle namams French Lover aromatas. Puikus žalias kvapas- vetiverija, ferula (galbanumas), angelika, smilkalai- tos natos, kurios mane veikia kaip katę valerijonas. Švelnutis muskuso debesėlis, vos vos juntami abstraktūs prieskoniai. Kvapas toks naturalus, kad būtų galima palaikyti kūno kvapu. Ramus, intelektualus, tik kodėl meilužis? Man tai- žavinga gamtinė ramybė, kai būni vienumoje pati su savimi ir niekam nieko neprivalai.

S- Perfume pabandė pagauti pačią meilę- jos kvapą 100% Love kūrė Sophia Grojsman (garsioji Tresor, Paris, Ex-cla-ma’tion!, Yvress ir kitų kultinių kvepalų autorė). Taip ideliame parfumeriniame pasaulyje turėjo kvepėti Cacharel Amor Amor. Tai raudonos rūgštokos uogos su degintės (!) akordu (meilės galia prilygsta tik degtinei?), rožė, kartaus šokolado natos, kažkokios sunkiai nusakomos molio natos. Kvapas velniškai įdomus ir sunkiai suvokiamas. Tai kažkokia keistoka meilė, nekonvencionali, bet be galo įdomi, ją norisi tyrinėti. Ko gero, tai susidomėjimas objektu- kai traukia jo keistumas (ach, koks pažįstamas jausmas- koks įdomus nepažįtamasis).

Tikrai gražus kvapas yra Yves Saint Laurent  In Love Again. 1998 metais sukurtas parfumerinio minimalizmo genijaus Jean Claude Ellena, išimtas iš gamybos ir prieš kelis metus ir vėl paleistas į platų pasaulį, lengvas, grakštus sultingų mėlynių, serbentų, greipfruto, pastelinių gėlių, degtinės natomis perpintas aromatas yra toks gražus, lengvas, orinis ir grakštus tarsi meilės nimfa. Jis sklando ore tarsi gyvas ir yra kvapas iš didžiosios raidės- jo nesumaišysi nei su maistu, nei su buitine chemija, nei su kitomis prozaiškomis kvapų apraiškomis. Beje, aromate panaudotos pomidoro natos- ir jos skamba labai įdomiai! Jei kur pamatysite šį puikų aromatą, nepraeikite pro šalį!

Annick Goutal Grand Amour kvepia hiacintais. Aštriu, karčiu jų žalumu ir saldžiomis meduotomis žiedadulkėmis. Tai hiacintų puokštė vėsiame gryname ankstyvo pavasario ore, pirštinėtoje rankoje- labai ryškios odos natos persipina su aitria hiacintų žaluma. Juntama ir mira, mimoza, žiedadulkių kvapas. Aštrokas, ryškus, išraiškingas, labai moteriškas ir elegantiškas kvapas- vienas iš pirmųjų mano pasirinkimų pavasariui. Tik žinokite, kad Grand Amour pareikalaus aukštai iškeltos galvos, odinių pirštinių ir aukštos savivertės. Jei jų neturite, arba tiesiog laikinai pritrūkote, Grand Amour jus pervažiuos kaip traukinys Aną Kareniną. Bet mums, moterims, to niekada netrūksta, ar ne taip?

Kvapų apie meilę yra daug. Knygų taip pat. Ir filmu. Ir muzikos. Bet mylime visi mes savaip, nepakartojamai. Tegul Jūsų širdis, mielieji, dainuoja visada, nes tik dėl meilės (ir dar pačio gyvenimo) iš tikrųjų verta gyventi.

Iš širdies į širdį! - Rūta