Etüüd Nr 11. Kust tuleb tolm (ja kuhu kaob raha). Atelier Cologne Pomelo Paradise

Kui eelmiste (2015) jõulude ajal sõbrannaga laisa hommikusöögi ajal veeretasime seda koomilisena tunduvat küsimust, ei osanud arvata, et sellest saab (mitte meie suvi) varsti algava aasta teema. Maagiline sõna jõud. Sulgudes oleva, ehk raha osaga, 2016 aasta jooksul sain teatud selgust- elu ise näitas, kuhu see raha kaob. Tolm on aga asi peenekoelisem ning sellega kiireid vastuseid ei tulnud. Kuid siiski...
Mõned päevad tagasi ärgates aknast paistis sisse päike. Oleks justkui ideaalne hommik kohvi ja soojade võileivate või sajakeste jaoks, kuid kogu pildi hallastamatult rikkusid ei tea kust põrandal tolknevad tolmurullid. Võisin vanduda värske kohvi nimel, et veel üleeile neid polnud märkugi. Kust nad tulevad??? Kassid kammitud, lapsed pestud, pesu triikitud ja üleüldse olen tubli olnud. Ja nüüd see vaikiv etteheide päikesepaistes laisalt vedelemas.
Mingi aeg proovisin neid lihtsalt ignoreerida. Mis tolmurullid, mul ju laupäev kodus, tõtab tulla ilus päev, väljas päike, sees soojus ja kõik sellises joones. Aga see kuidagi kõlas nagu katkine laul, nagu vaene Maikeni kooli lõpetaja prooviks laulda seda kuurikuulsat aariat

proovige ise, vaadake kas niisama positiivse mõtlemisega tuleb

Ja siis ma muidugi hakkasin korristama. Tolmurulle. Mis seal tegelikult vahet kust nad tulevad- on nad kassikarvadest, rabelemise tagajärg, meie äraelanud nahk või lihtsalt maha pudenenud karmakiht. Nii nagu elus tihti paratamatu mööda kivide paljajalu astumine (oi, mul seda tulnud küll ja küll), nii nagu vastukäiguks teooriale elus esmaselt tuleb kogemus ja alles siis mõtestamine- me kunagi pole valmis selleks, mis tuleb- nii ka tolmurullid, mis siis nendega, kui on, siis korristan ja teen ruumi jälle omaks, pärast alles ahastan ja mõtlen milleks see kõik.
Just see protsess on see, mis on midagi. Algselt kuivalt pühkides, siis jälle veega üle käies tekkibki puhtuse tunne. Kunagi tuli see arusaam, et pestes põrandat võtan jälle ja uuesti, tsentimeter tsentimetri kaupa ta jälle omaks- kuigi ta on mitmete poolt ära tallatud, ma oma vaikse keskendumisega võtan need jäljed sealt ära, ja kõik on jälle uus. See on jälle ruum, mis on värske, ootust täis ja avatud. Kõigele. Ka tolmule.
Ja nii ta on. Kui tolm on läinud ja päiksekiired valgustavad ainult põrandal laiutavat tühjust mõtlen, et:  Kui tekib valgus, kui teadvus valgustab ja enda käendusele jõuab kätte jälle uus ala, see paratamatult toob esile ka jääke minevikust, tolmu, mustust, ja seda, mis ei ole valgus. Ja see ärritab. Väga, Vahest see lausa valus. Ja ometi see nii lihtne- tsentimeter tsentimetri järel teha kõik puhtaks, uueks- ikka selleks et seal saaks tekkida midagi uut, elusat. Öös, hämaras ju võis see tolm olla igavesti- see ei häiriks, kuid... see oleks seisak. Ja nagu üks ajalooline on öelnud- Egiptuse muumiaid on tabanud kordades kurvem saatus kui surm, nad on igavesti tardunud. Võiks siin ju meelde tuletada legendi Sodomast ja Gomorast ja soolasambast. Kuid las nad jäävad- kui seisak, siis olgu see puhtas ruumis. Sest nagu öeldakse, Jumal täidab tühja annuma. Ma ainult püüan, et see anum, mida täita oleks selliselt kristalne, mis teeks endalegi rõõmu.
Ja siis mind ootab ülatus. Mu kallis pojake on keetnud musta Assami teed ja koorinud sinna juurde kolast ja punast greibi. Käin kiiresti duši alt ja haaran lisaks puhtusele midagi, mis teeb lihtsalt pimesi rõõmu- Atelier Cologne Pomelo Paradise.

Vanituba silmapilkselt täitub hea tujuga, päikesega ja greibi lõhnaga. Pomelo Paradise on vaat et greibi solifloor, kuid tema mahlane, heatujuline, ja avatud algus on justkui energia süst peale fülosoofilise laadiga korristamist ja vahest ka hirmuäratavat fülosoofilist tühjust. Kriitikud on seda lõhna salganud tema mono- oleku (ei muutu) ja lühiajalisuse pärast, ning see kõik on tõsi. Kuid ometi see algus, see greipi reipas mahlasus, väike münt ja kirbe mustsõstar tagaplaanis on nii isuäratavad, nii elusad ning nii ehtsad, et see algus väärib, et seda uuendada ja uuendada. Mu teine lemmik, Atelier Cologne Orange Sanguine, on vähemalt sama ilus, kuid temas on külmust ja tõsidust. Pomelo Paradise seejuures lausa lööb jalust oma optimismiga- ideaalne veebruariks, kus ükski päikeseline päev ei kesta liiga kaua ja muutlikus ning paradoksaalus, krõbe külm ning päikese meelitav soojus, on üheskoos.
Poja teatab pidulikult- täna öösel algas Hiina Uus Aasta. Jah, minul ta algas eile lõigates Vene- Eesti piiri ning külg küljes päris hiinlasega.

Kuid täna algab uuesti. Tolmuvaba, pidulik ning koos ergutava lõhnaga ning südant kaasakiskuva muusikaga. Vivat!

Etiudas Nr 1. Atelier Cologne Bois Blonds.

Paskutiniu metu tinklaraštis gyvena savo vienišą gyvenimą. Mano rankos- kojos surištos visokia kokia tik įmanoma, o kartais ir sunkiai įsivaizduojama veikla. Didelę dalį laiko užima kelionės. Kaip ir viskas gyvenime, taip ir dabartinis tempas turi du galus- niekaip negaliu skustis, gyvenimas splavingas tarsi povo uodega, bet va surasti laiko susikaupimui, kurio reikia tinklaraščio rašymui, galų gale vien tam, rui kad susidėlioti, atrūšiuoti mintis, visai nėra. O tinklaraščio rašymo jau ir pati pasiilgstu.

Prieš kelias dienas aplankė, kaip tada pasirodė, visai neblogas sprendimas. Klausiau vieną ir tą pačią  frazę repetuojančio klarnetisto, ir visai netikėtai prisiminiau, kad gyvenimas nesusideda tik iš koncertų, sonatų ir simfonijų. Yra dar ir tokia gyvenimo druska kaip gamos ir etiudai. Taigi, pritaikius ir praplėtus šią mintį- jei nespėju ir šiuo metu negaliu naudoti grandiozinių žanrų, tai laikinai galiu pasitenkinti kad ir etiudais- tiesiog rašydama kas kelintą dieną apie kasdienybę, kvapus, jų pasirinkimą ir t.t.,

Keliaujant kvepalų pasirinkimas yra stipriai apribotas. Nors sakoma, kad pati tikriausia laisvė- tai pasirinkimo nebuvimas, šį apribojimą aš sprendžiu taip, kad į kelionę pasiimu bent du kartus kelionės trukmę dienomis viršijantį atomaizerių skaičių.

Tos dienos rytas buvo pilkas, tik atsikėlus mieguistas žvilgsnis nugrimzdo į už lango besiritančius pilkus minkštus rūko debesis, per kuriuos vos įžvelgiamai ryškėjo šviežia žaluma pasipuošusių medžių viršūnių kontūrai. On the morning like this norėtųsį tarsi vikšrui susisukti į vilnonį pledą, susirasti lėto siužeto trilerį ir gurkšnojant kavą lėtai lėtai prisiliesti prie kiekvienos eilutės, kiekvieno žodžio, kiekvieno kablelio ir taško. Uosti pavasarinės žolės kvapą ir neskubriai galvoti apie gyvenimą. Bet o tačiau prasideda viso labo įprasta darbo diena, teks bendrauti, žmonėtis, tvarkyti reikalus, klausyti argumentų ir teikti kontraargumentus, kartais teks juokauti ir ieškoti tinkamos vietos kiekvienai smėlio smiltelei. Vidinis filosofas manyje nepasiduoda ir reikalauja ramybės, tylos ir erdvės- taigi renkuosi pilką minkštą vilnonę suknelę, mozaikiško rašto šilkinę kaklaskarę, lygiapades balerinas ir kelis lašus Atelier Cologne Bois Blonds.

Bois Blonds – labai introspektyvus, ramus, mąslus, bet pastovus sausas kvapas, kuris primena pavasarino bundančio parko, pirmojo šieno ir medžio žievės kvapus. Kvapas papuoštas subtilia neroli nata ir nenusaldėja. Jis toks intymus, kad nepatrauks niekieno dėmesio, o man pačiai bus juntamas tarsi nematomas amuletas. Tai kvapas tarsi pusiaugulomis, patogiai susirangiusi skaityčiau negailestinas Froido teorijas ir tas žiauri gyvenimo realybė nutekėtų nuo manęs tarsi nuo žąsies vanduo- protas budriai sektų minties posūkius ir akligatvius, o emocijos ilsėtųsi zen būsenoje. Maždaug taip

Bois Blonds, minkšta vilna ir debesų užtvindytas parkas atgaivina, žingsnis tampa lengvu ir beveik skriejančiu, ausyse skamba nuostabi  Antonio Carlos Jobimo ir Stan Getzo Desafinado, o aplink tarsi nematomas šydas plevena baltos arbatos aromatą primenantis Bois Blonds.

Etüüd Nr 1. Atelier Cologne, Bois Blonds.

Blogi viimasel ajal elab oma üksiku elu. Ma olen kätt- ja jalgupidi seotud igasugu asjadega ning lihtsalt ei jõua keskenduda pikemaks mõte- ja kirjatööks. Kuid blogist on mul endal puudu.
Eile aga leidsin lahenduse. Kuulasin ühte ja sama fraasi harjutavat muusikut ja meenuski, et muusikaski ei mängita eranditult kontserte, sonaate ja sümfooniaid, on ka lühivormid- etüüdid, gaamad jne. Mõtlesin, et kui suurvorme blogis hetkel kasutada ei saa ega jõua, siis võiksin ju piirduda etüüdidega- üle päeva või nii ilmuvate selle päeva lõhnade ja nende valikute kirjeldustega.

Reisil olles, teadagi, lõhnade valik piiratud. Kuid ka sellele piirangule olen leidnud lahenduse- ja kuigi väidetakse et tõeline vabadus on valikute puudus, ma siiski surun end raamidesse ja võtan sellist arvu lõhna testereid ja ampulle, mis vähemalt kaks korda ületab reisil veedetavate päevade arvu.
Tänane hommik oli hall. Ereroheliste puude tipul hõljusid pehmed, vatitaolised pilved- nagu padjad. On the morning like this tahaks end mässida sisse pehmesse vilasesse pleedisse, võta aeglase süžeega raamat ja juues kohvi kiirustamata lugeda iga rida, iga sõna, veeretada iga komma. Nuusutada muru ning mõelda elu üle. Kuid on aga tavaline päev, millal tuleb näha inimesi, ajada asju, kuulata argumente ja vastuargumente, kohati naeratada ja liigutada liivateri nende õigetesse kohtadesse. Sisemine filosoof aga nõuab rahu, vaikust ja ruumi- nii ongi hea panna selga pehme villane hall kleit, mugavaid balerinasid ning mõned tilgad Atelier Cologne Bois Blonds.
Bois Blonds on väga introspektiivne, rahulik, kuid mõtlik kevadise pargi, heina ja hommikuse kaste ning puukoore aroom. Aroom, mis ei lähe magusaks tänu väga peenele nerooli noodile. Aroom, mis on nii intiimne, et ei meelita kedagi ligi. Aroom, nagu lesiks pehmel padjal ja loeks karmi Freudi teooriaid ja see reaaleluline krimminul läheks mööda nagu hanel selga vesi- mõistus ergsalt jälgiks mõttekäigu, emotsioonid aga puhkaksid zen seisundil. Nii nagu see pilt mida tegin hommikul mööda pargi tööle sammudes

Bois Blonds, pehme vill ja hommikune pilvedest üle ujutud park aga annavad kergust ja voolavust ning kõrvades helisevad imeilusad Antonio Carlos Jobimi meloodiad. Desafinado, Stan Getz ja valge tee lõhna meenutav Bois Blonds.

Eau de Cologne. Less is more.

Besitęsiantys kepinantys karščiai dar kartą priminė, kad mes galime gavoti ką norim, o bet tačiau žmogus yra tik viena is daugelio gyvybės formų (privilegijuota fiziškai ir traumuota psichologiškai) ir nori nenori- jam tenka derintis prie gamtos sąlygų, išdaigų ir įnorių. Mums patinka galvoti, kad esame vieninteliai ir nepakartojami, bet tik užkepinus saulei visi kaip vienas litrais geriame vandenį, slepiamės po skrybėlėmis, perkame ventiliatorius ir vietoj kepsnio renkamės ledus. Kaip besikraustytų iš proto dizaineriai, kaldami mums į galvą, kad kailis- tai nauja juoda, vasarą jų tiesiog nesiklausome. Taip ir su parfumeriniais pasirinkimais- visagalis karštis diktuoja savo sąlygas ir ne pritrenkti originalumu tokioms oro sąlygoms bevyraujant norisi, bet greičiau atsigaivinti, atsiriboti nuo tvankumos, susikurti ramybės ir VĖSOS oazę. Ir nėra tam geresnės priemonės, nei senas geras eau de cologne, arba tiesiog Kelno vanduo. Vasaros must have yra bikinis, blakstienų tušas, purškamas terminis vanduo odai atgaivinti ir geras eau de cologne.

Nors eau de cologne (liaudiškai- odekolonas) ir siejamas su Kelnu, bet pirmasyk jį sumaišė ir 1709 metais pristatė italas Johann Maria Farina. Ir nieko nuostabaus- eau de cologne yra idealus itališko stiliaus variantas, gaivus, aštrus, energizuojantis citrusų ir vandens kvapas. Originalus Farinos kūrinys davė pradžią parfumerinei kategorijai, kuri bent porą šimtų metų po jos atsiradimo buvo beprotiškai populiari. Šiandien eau de cologne visų pirma apibūdina kvapo koncentraciją- eau de cologne yra 2-5% eterinių aliejų (eau de toilette- 10-20%, eau de parfum- 15-25%; pure parfum- 20-40%). Eau de cologne sudėtyje beveik visada rasite citrusų (galimos įvairiausios rūšys, nuo mandarinų ar kinkanų iki bergamotės ar karčiujų apelsinų), kartais žolelių- pelyno, rozmarino, čiobrelių, kiečio, o taip pat lavandą, jazminą, tabako lapą. Eau de cologne beveik visada bus gaivus, permatomas, jam dažniausiai nebūdingas saldumas. Eau de cologne yra tarsi gero kirpimo klasikiniai balti marškiniai- paprastas, lengvai pritaikomas ir prisitaikantis prie kūno chemijos, lengvas, nelabai kintantis ir ne per ilgiausiai besilaikantis (tai ne taisyklė- chemijos pramonei besivystant, atrasta nemažai būdų fiksuoti net ir ypač lakias citrusinių vaisių eterinių aliejų molekules). Eau de cologne tradiciškai laikomi vyriška teritorija, bet, atsižvelgus į faktą, kad kategorija atsirado prieš 300 metų, darosi aišku, kad takoskyra tarp to, kas yra vyriška, o kas moteriška, nuo to laiko neatpažįstamai pakitusi.  Eau de cologne gali tapti tiek moters, tiek vyro geriausiu draugu tvankiuose vasaros karščiuose, ir likti visai nepastebėtu žiemą- nes lakiosioms citrusų molekulėms pasklisti reikalingas karštis, o žiemą gerai atsiskleidžiančių bazinių natų eau de cologne faktiškai neturi.

Kadangi eau de cologne yra absoliuti parfumerinė klasika, jų rasime visų save gerbiančių parfumerinių namų asortimente. Šį kartą pasistengsiu apeiti nišą ir apžvelgsiu tuos eau de cologne, kuriuos siūlo visiems vartotojams gerai žinomi parfumeriniai namai, ir kuriuos, mano manymu, galima drąsiai naudoti, nebijant pažeisti gero parfumerinio skonio taisyklių.

 

Laikui nepavaldi eau de cologne klasika yra Christian Dior Eau Sauvage. Šiame aromate, tikrame eau de cologne atstove, yra viskas, ko gali panorėti širdis- citrusai, rozmarinas, kalendros grūdeliai, jazminas ir aštrus samanų akordas. Ištaigingas, aštrus, konkretus ir gilus kvapas- legendinio Edmond Roudnitska kūrinys, laikui ir genderinėms klasifikacijoms nepavaldi klasika tiks visur, bet ypač didelį įspūdį palieka derinama su darbiniu griežto kirpimo kostiumu ar kostiumėliu ir stilinga šukuosena. No shit kvapas, taip kažkada jį apibūdino geras pažįstamas, kuriantis madą. Tiksliai į dešimtuką.

Dior namai gali pasigirti ir puikiu modernaus stiliaus eau de cologne, Christian Dior Homme Cologne. Oficialiai priskiriamas vyriškiems, šis kvapas yra tikras puikus uniseksas. Bergamotė, citrinmedžio žiedai, muskusas- kvapas minkštas, skambus, gaivus ir žaižaruojantis vėsa, jokių kampų ir aštraus vyriškumo. Taika, ramybė, harmonija, tikslinga energija. Idealu darbui.

Christian Dior Escale a Portofino- jau oficialiai moteriškas eau de cologne. Daug daug daug karčių citrinų, apelsino žiedai, žiupsnelis kmynų, kedras- tikra Cinque Terre, saulėtoji Italijos pakrantė, su į mėlyną jūrą smingančiomis uolomis, tolumoje boluojančiomis salomis, aromatinių žolių ir citrinų aromatu, kabrioletas, balta suknelė, plačiabrylė skrybėlė ir vėjyje besiplaikstantis šalikėlis. Kvapas stiprus, kartokas, charakteringas- drąsiai moteriai.

Klasikos karalius Guerlain taip pat turi nemažai dėmesio vertų eau de cologne- tai ir Eau du Coq, ir Eau de Cologne Imperiale, ir Eau de Guerlain. Visi puikūs, išgryninti, tobulai nušlifuoti- tai Guerlain, kurį pažįsta ir myli jų ilgaamžiai gerbėjai. Eau de Guerlain yra mano mėgstamiausias- del savo tobulo citrusų, mėtos, lavandos ir samanų santykio jis greičiau primena gurkšnį atšaldyto džino toniko, o ne kvepalus. Patys įsivaizduojat, ka reiškia geras bealkoholinis džino tonikas tokioje kaitroje, verta ir teisinga, ar ne taip?

Dauguma Guerlain Acqua Allegoria serijos kvapų taip pat pateisina šiuolaikinio eau de cologne vardą- tai ir Herba Fresca (šviežiai nupjauta žolė), ir Mandarin Basilic (mandarinas ir bazilikas, kaip ir žada pavadinimas), ir Anisia Bella (anyžiai, o įjungus vaizduotę- atšaldytas Pernod), ir Nerolia Bianca (puikus apelsinžiedžių aromatas), ir mano mylimieji Laurier- Reglisse (puikus lauro lapų ir lavandos duetas), ir Pamplelune (greipfruto žievės baltoji dalis), ir paskutinioji Alegorija- Limon Verde. Patikusias Alegorijas verta iškart įsigyti, nes jos yra limituoto leidimo ir pasibaigus jų leidimo metams jų gamyba nutraukiama.

Chanel užtat eau de cologne neypač mėgsta- bene ryškiausias jų eau de cologne pavyzdys yra klasikinio kirpimo Pour Monsieur, moteriškos versijos, artimiausios eau de cologne, yra Cristalle, ir ypač Cristalle Eau Verte, žalias gaivus, lengvas, šiek tiek gėlinis kvapas, turintis ryškių šaltinio gaivos natų.

Giorgio Armani Acqua di Gioia- iš eau de cologne koncepcijos išsirutuliojusių šiuolaikinių akvatinių kvapų pavyzdys, dėl ryškių cukraus ir bijūno natų nedrįsčiau jo priskirti prie grynakraujų eau de cologne, tai greičiau pastarųjų tolimas vaikaitis. Bet visgi citrusai, vanduo, mėtos, pipirai- amžini eau de cologne atributai, čia ryškūs, o cukrus, matyt, kaip dažnai šiais laikais- idant numalšintų emocinį alkį.

 

Puikiais, tieisiog pavyzdiniais eau de cologne garsėja Hermes namai, jei tektų rinktis eau de cologne, visu pirma žvalgyčiausi būtent jų asortimente. Ypač man patinka Eau d’Orange Verte (kartusis žalias apelsinas), šviežiai tinkuotomis sienomis kvepiantis Eau de Gentiane Blanche. Bet dėmesio verti be išimties visi jų eau de cologne, jie lakoniški, minimalistiški, ryškūs ir charakteringi ir, kaip eau de cologne, puikiai laikosi ant odos.

Issey Miyake pristato ultramodernius eau de cologne, kuriuose nebėra tradicinio aštrumo- Azijos rinkai aromato aštumas nepriimtinas. Šio kūrėjo A Scent- puikus minimalistinis, tarsi japoniškas haiku, eau de cologne, kurio trijulė yra verbena, citrina ir hiacintas. Šis haiku, kaip ir pridera, skamba tyliai ir išlaikytai, tarsi šaltu dušo vandeniu garuojanti oda.

Laimei, puikių eau de cologne yra taip daug, kad visų jų ir neišvardinsi. Jų asortimentas pas mane pačią yra pastoviai kintamas. Šią vasarą lepinuosi Rochas Eau de Rochas- daug citrinų, daug bazilikų, ir ramus, žemiškas pačiulės aromatas, Thierry Mugler Cologne- tarsi krakmolas gurgždančiu pačiu tikriausiu švaros aromatu, ir Atelier Cologne Trefle Pur- ryškiu oro po lietaus ir baltųjų dobiliukų, rūgštynių lapų kvapu. Rankos nekyla prie nieko rimto. Neturėti ir būti laiminga yra menas. Vasara tęsiasi.