Kuu Noot. Kakao ja šokolaad. Death by chocolate.

Viimane talvekuu kalendris vaikselt veereb lõpule. Kevade ootus, vähemalt minu südames, on juba üsna hoos- algne vaikne ootus asendub iga päevaga järjest tugevamate, ärevate, järjest kannatamatute südamelöökidega. Järjest tugevamaks muutub algselt kergelt virisev linnudelaul, alles Jõulude ajal südant liigutanud valge lumevärv asendub alatu hallikalt mustja tooniga, energiavarud aga iga päevaga on järjest väiksemad. Talv on suurepärane aeg kakao jaoks. Ja šokolaadi jaoks. Talvel muidu nii hirmutavad lisakilogrammid ei ole midagi nii kohutavat, neid peidab igavene hunnik kampsunite ja villase kanga kihid. Tunned end juba niigi nagu Winnie Puhh ja mis see tass kakaod või tahvel šokolaadi võib hirmsat teha nii kena ja pehme loomale?

Kakao oad, mitte Coca- Cola, on tõeline Ameerikast tulnud kuld.  XVI sajandini, millal avastati Aameerikat, eurooplased isegi ei aimanud kakao olemasolust (ning ka šokolaadi olemasolust). Ning kui imeoad ja nendest valmiv võlujook siiski jõudsid sinna tsiviliseeritud vallutajate maailma, nad veel kauaks jäid eriliseks luksuskaubaks.

Kakaopuu aastas kannab 30- 40 kakaovilja. Viljad on kirkades värvides, rohelisest muutudes kollaseks ning hiljem- oranžiks. Ühe viljakauna sees pehmetes valgetes kiiududes peidavad end 30- 40 kakaouba. Kakaopuid on mitmeid sorte, kuid väidetavalt parim sort on Criollo, millest valmistatakse ainult 2% kogu kakaotoodagust. Kaunadest puhastatud kakaoubasid kaetakse banaanipuu lehtedega (siin pean silmas loomuliku töötlemise protsessi) ja nii neid kuivatatakse, peale kuivatamist- fermenteeritakse. Fermentatsioon kestab üle kahe nädala ja see osa on määrava tähtsusega kakaoubade ja nendest saadavate toodete kvaliteediks. 

 

Vabrikutes kakaoubasid puhastatakse, rööstitakse ja rafineeritakse. Rafineerimisel tekkib nii nimetatud šokolaadi mass, mis koosneb kakaovõi ja kakaopulbrist. Šokolaadimassist toodetakse šokolaadi, kuid kui šokolaadimassist eraldada kakaovõid, saame hoopis kakaopulbrit, mille kasutamegi kakaokeetmiseks ja muudeks konditeerseteks meistriteosteks. Ehtne šokolaadi mass on marukibe, kirbe ja isegi üsna lämmatav. Üksnes ühenduses piimaga, suhkruga, vaniljega ja võiga (või koorega) lõhnavate kirbete ubade mass muutub aineks, mis aitab meid läbi elada nälga, katku ja miljoneid meie ümber toimuvaid  jamasid.

Kakaoubade mõju inimesele on suurepärane- nad toniseerivad, stimuleerivad hüpofüüsist ning see omalt poolt aktiveerib õnnehormoonide endorfiinide teket. Sellepärast nii ta on, et norgus inimesele tass kakaod või tahvel šokolaadi on kasulikum kui tuhat häid nõuadeid. Radikaalsed tervislike eluviiside propageerijad tuletavad meelde, et šokolaad tekitab sõltuvust, et ta petab ja lööb rütmist välja meie kesknärvisüsteemi ja loomuliku bioloogilist kella, ja, oh õudust, on kaloriirohke. Siiski, kes on ilma patuta, visake kivi minu suunas. Maailmas on nii palju sõltuvuste ja enda petmise vorme ja võimalusi, et suurepärased lõhnavad troopiliste metsade oad ja nende saadused kindlasti ei ole see kurjus, mis viib maailma hukka.

Ma ise ei ole eriline gurmaanilike ja iseäranis veel magusate lõhnade austaja, kuid lõhnad, mis sisaldavad kakao ja šokolaadi noote, on leidnud teed ka minu südamesse. Allpool toon välja neid lõhnu, mis jätsid mulle tugeva ja positiivse mulje (nimekiri ei sisalda lõhnasid kohvi nootidega, nendest võiks kirjutada eraldi lugu):

 

Annick Goutal Eau de Charlotte on üks mu lemmikutest gurmaanilikest puuviljade lõhnadest. Algus- värsked, mõrkjad ja kirbed alles päikese käes küpsevad mustsõstramarjad, õige pisut kevadiselt rõõmsa, justkui päikese käes naeratava mimoosi, vaevu tuntav valge liilia siidsete õielehtede aroom ning magusalt mõrkjas kakaopulber ja tema kõrval päikese käes sulav plombiir. Jumaldan seda lõhn tema mängulisuse, elavuse ja nõtke muretuse pärast. Ta pisut tütarlapselik, kergemeelne, kuid samal ajal peen, viimistletud, tema nüansid on teineteisega suurepärases harmoonias- rohelised noodid flirdivad õite haprusega, mõru mängleb kreemja magususega ning kogu see kompositsioon on justkui elegantne pranstlane, kelle laitmatu muretus ja ebatäiuslikus koosneb mitmetest teineteist täiendavatest pisiasjadest ja detailidest. Suurepärane lõhn, mis viib eemale mornid mõtted, kiirgab muretust ja naeru.

Dior Homme, ehtsad mehed lõhnavad huulepulka järgi! Veel täpsemini- iirise ja kakao järgi. Pehme peentöödeldud naha taustal avanevad iirise, kosmeetilise puudri ja kakao tolk. Lavendel, patšuli, salvei, kardemon minimalistlike kriipsudega viimistlevad seda eriti kultuurse, tsiviliseeritud, klassikalise etiketi ABCd peegeldava aroomi. See on midagi haute cuisine ja kosmeetika vahel- pisut söödav, mittehäiriv puhtuse ja hästi hoolitsetud keha lõhn. Peen hea tooni etaloon- sobib nii meetele kui naistele, nii päevasele kui õhtusele ajale, nii tööle kui õhtustele üritustele. Universaalne ja asendamatu hea maitse ja vaoshoituse kombinatsioon- ehtne suurepärase klassikalise parfümeeria looja Oliver Polge lapselaps.

Cartier Le Baiser du Dragon. Üks ikonoklaastilistest Cartier aroomidest, mille tootmise lõpetamine on võrdne kuriteole inimkonna vastu. Minu jaoks see aroom on uue ajastu barook, palju ja eredaid noote, nende teatud kakofoonia (see juhtub tihti- palju domineerivaid noote samal ajal ja kohal loovad arvestatavalt lärmaka tausta), kuid samal ajal- kõike lõimuv ja ühendav soojus. See aastal 2003  Alberto Morillas poolt loodud aroom on amaretto piits koos musta mõrkja šokolaadiga ja kibemagusa mandliküpsisega, vaevu tuntav iirise, roosi ja gardeenia hõng ning soe, hubane, õndsuse pilvena kattev benzoini vaigu, ambra ja patšuli baas. Aroom on tihe, soe, assotsieerub sügava merevaigu lõhnaga.  Erinevad aroomi kontsentratsioonid annavad väga erinevaid lõhnu- mida kõrgem lõhna kontsentratsioon, seda väljapiastvamaks muutuvad šokolaadi, mõrkja mandli ja vaikude noodid. PP (pure parfum) mitmete minu tuttavate sõnul on „tõeline muinasjutt“. Pigem tõeline draakoni suudlus, parandaksin ma- kirglik, õrn ja õnnis. Hümn itaaliapärasele elegantsile ja dolce vitale.

 

Bvlgari BLV Notte- ingveri, mõru šokolaadi, iirise, vodka ja tubaka nootide paradiis. See on cheap thrills kategooria lõhn (Interneti avarustes ja maksab umbes sama palju kui tosin kohvitasse) ja kui ma nuusutan seda aroomi, ma veelkord tuletan endale meelde, et seos aroomi hinnakategooria ja kvaliteedi vahel on üks suurimaid turundusmüüte. Jälle- Alberto Morillas looming, seekord aasta 2004 ning vapustav teravate vodka nootide, värskelt riivitud ingveri ja mõru šokolaadi kompositsioon, mis läheb üle iirise, sandlipuu ja muskuse südanootideks ja edasi baasnootides üllatab soojade, hubaste ja kergelt tolmuste ambra ja suitsutubaka nootidega. Kogu aroomi avanemise kestel on tunda mingisugune hubaselt mõrkjas, kergelt vürtsikas nüanss, mis tekitab tunnet, nagu nääriksid rohelist, mahlas, kergelt kibedat äsja avanenud pungast ilmunud puulehe. Aroom avaneb väga huvitavalt- kuid ma ise kõige paremini tunnen vodka, ingveri ja šokolaadi noote, mind ümbritsevad inimesed tunnevad üsna selgeid iirise ja tubaka noote. Aroom suudab olla samal ajal hubane kuid karge, isegi puhas- ilmselt selliseid trikke teeb parfümeerias üsna harva kasutatavad vodka noodid. Ja veel- aroomis on tunda saladust. Ebatavaline lõhn, mida tasub proovida ebatavalistele inimestele.

L’Artisan Parfumeur Piment Brulant- üks minu lemmikutest artisaanidest. Minule on väga vastuvõetav ja meeldiv L’Artisan Parfumeur aroomide stiil, nende kergus, mängulisus, mittetriviaalsus. Piment Brulant- on stiilne ja kummaline Bertrand Duchaufour poolt loodud aroom, mis minu nahal avaneb fantastilise Mexico tšilli pipraga maitsestatud tumeda šokolaadi  joogi, kuiva terava suitsupaprika pulbri ja värskelt riivitud kaneeli koore aroomidega. See on ehtne kakao- mõru, tume, jõuline. Kuigi aroom ei ole ei väga tugev ega raske, ta kunagi ei jää märkamata. Kolleegid ja tuttavad jälitatavad nähtamatu lõhnavoogu ja küsivad „mis see on, mis see on“, tihti isegi aru saamata, et tegu on lihtsalt parfüümiga.

Thierry Mugler Angel. Pean tunnistama, et ma kaugeltki pole Angeli fänn (kuigi iseenesest inglite vastu mul pole midagi). Kuid ei saa mööda minna ehk kõige tuntumast šokolaadi lõhnast. See on hästi tuntud, laialt levinud ja väga vastuolulisi hinnanguid esile kutsuv aroom. Ja see pole ka ime- see on uskumatult väljakutsuv ja kirkas šokolaadi, karamelli ja patšuli pomm. Siin on kõige väga palju, kaugelt liiga palju, ja see kogu tihe kleepuv mass meest, šokolaadist, patšulist, karamellist, kookose pähklist, suhkruvatist, puuviljadest on üle valatud paksu ambra siirupiga. See on maksimalistlik lõhn maksimaalselt julgele ning maksimalistlikult tähelepanu taotlevale naisele. Vaatamata sellele, kas lõhn meeldib või mitte, ta on teinud ajalugu ja on oma koht parfümeeria klassika nimekirjades. Aroom valmis aastal 1992 Oliver Cresp ja Yves de Chirin ühisloominguna ning avas uue lehekülge parfümeeria ajaloos- algas gurmaanilike aroomide ajastu. Aroomid domineerivate gurmaanilike nootidega muidugi eksisteerisid ka varem, kuid jahmatav Angeli edu avas sellele aroomide klassile ukse müügihittide nimekirja ja väga paljude naiste (ja mitte ainult) riiulitesse. Mitte kunagi varem naised ei julgenud lõhnata nii ilmselgelt söödavalt, vabandage, võrgutavalt.  Angel määras uusi piire- lõhnata kommi või creme brulle moodi enam ei olnud ei maitsetu ega moereeglite vastu. Kuigi seda võis ju oodata ajal, kui turul katku moodi levisid rasvavabad piimatooted ja Zero- callory Cola- kui keelata rahvale süüa seda, mis nendele maitseb, siis kättemaksuks nad lämmatavad selle keelatud vilja lõhnaga kõike ümber. Kui tõsiselt rääkida, siis peamine asi kasutades Angeli on mõõdukus- isegi pisut ülepakutud selle aroomi doos võib lämmatada ümbritsevat rahvast ja/või tekitada keskmise raskuse ilaeritust. Tasub  katsetada Angeli kasvõi sellel põhjusel, et teada saada, mis on teie isiklik suhe gurmaanilike lõhnadega.  

 

Angeli tutvustusega läksime üle kakao ja šokolaadi lõhnade raske arsenaali juurde.

Serge Lutens Borneo 1834 on peenem populaarse Angeli sugulane. Mitte vähem tihe, kuid sitkem, kreemjasem tume šokolaadi, patšuli, galbaanumi ja kardemoni segu tuletab meelde kuuma, tihedat ja pulbitsevad tume šokolaadi joogi kardemoniga. Väga sensuaalne ja võrgutav, ta püsib keha vahetus ümbruses ja magusate sensuaalsete lainetena ajab inimesi ümber segi. See on justkui tume šokolaadi komm paksu kirsi likööri täidisega. Angel pigem äratab naiste tähelepanu ja poolehoidu,  Borneo 1834- meeste oma. Seda aroomi on rangelt ebasoovitav kasutada avalikes ruumides ja kontorites, tema laisk ja veniv sensuaalsus kaugeltki ei soosi töötuju, ta meelestab ainult kõige ehedamate kehaliste naudingute lõksu langemiseks.

Ormonde Jayne Orris Noir tutvustasin siin. Peen, kuid väga ere ja joovastavalt salapärane õhukeste krõbedate mõru šokolaadi tahvlite ja habraste iirise kroonlehtede aroom, mis oma tekstuuris suudab komponeerida nii terast kui siidi- tugevaid, madalatoonilisi šokolaadi ja eriliselt hapraid, õhuliselt graatsilisi iirise kroonlehtede noote. Sinna lisandub veel üks ilusamaid vürtside kombinatsiooni- loobri leht, mürr, tšili pipar, kalender, viiruk... see on justkui mustas öös pagev eriliselt graatsiline süsimust, metalläikega ebamaiselt sädelev Akhal- Teke ratsu.  

 

Nasomatto Pardon. Pean tunnistama, mulle meeldivad mehelikult veenvad ja ehtsad lõhnad (või siis nende kontrastid- õhulised, virelevad ja raskesti tabatavad metshaldjate moodi aroomid). Pardon on üks nendest lõhnadest, mis minu jaoks on nii orgaaniline minu iseloomu ja loomuse osa, et ma ei vaata teda kui aksesuaari või kosmeetilist vahendit, mulle ta on justkui teine nahk, mis ilmutab teatud väga elavat ja kuidagi loomaliku minu isiksuse aspekti. See on minus pesitsev kentaur-  agaripuu, moodsa nimetusega oud, tihe, mõru šokolaad, sandlipuu ja habras peenekoeline magnoolia. Aroom algab nii teravalt, justkui piitsa löögiga, take no prisoners stiilis, see on kompromissita ja diplomaatiata, kunstlike naeratuseta ja petliku viisakuseta aroom. Lõhn on väga jõuline – agaripuu vaigu teravus lausa tõukab eemale, kuid šokolaad- šokolaad jälle meelitab ja keelitab, tõmbab sisse justkui kärbest kleeplindi juurde, sandlipuu on siin nii tihe, et võtab oma võimu viimast kui millimeetri ligikodaniku hingamisteid. See on otsekohene ja provotseeriv lõhn, teda võivad julgelt kasutada terroristid, juhid ja inimesed, kellele omab erilist tähtsust enda positsioonide kaitse ja enda eest seismine. Ja veel need, kes teavad, et tõelik armastus ei sõltu ei viisakusest, reveranssidest ega kaunitest sõnadest, see on tunne, mis on terav kui agaripuu ja kõike hoomavalt haarav kui mõru šokolaadi põrgu.  

Kakao ja šokolaad on tänapäeval laine peal. Väga arvestatavaid selleteemalisi lõhnu võib leida Montale sortimendis, Demeter pakub lihtsaid, kui originaalseid kompositsioone eriti hea hinnaga. Comptoir sud Pacificil on terve gurmaani nootide teemaline sari, Guerlain l’Instant, Sarah Jesicca Parker Covet ja Tom Ford Black Orchid on leidnud tuntust paljude parfümeeria huviliste seas.

Mis on teie lemmik aroom kakao ja šokolaadinootidega?  

 

Mėnesio nata- kakava. Death by chocolate.

Žiema kalendoriuje persirito į antrą pusę. O tai reiškia, kad prasideda pavasario laukimas- iš pradžių tylus, bet su kiekviena diena- vis nekantresnis. Vis stiprėja paukščių čirenimas, per Kalėdas taip džiuginusi balta spalva praranda savo baltumą ir žavesį ir senka saulėtu metų laiku sukauptos energijos atsargos. Žiema- puikus laikas kakavai. Ir šokoladui. Nebe tokie svarbūs tampa svyruojantys kilogramai, juos vistiek paslepia nesibaigiantys mezginių ir vilnos sluosniai. Sausį vistiek jautiesi kaip Mikė Pūkuotukas, o ka blogo kakava ir šokoladas gali padaryti tokiam meiliam padarėliui?

Kakavos pupelės, o ne Coca- Cola, yra tikrasis iš Amerikos atkeliavęs auksas. Iki XVI amžiaus, kai buvo atrasta Amerika, europiečiai net ir nenutuokė, kad egzistuoja kakava (ir is jos gaminamas šokoladas), o kai stebuklingosios pupelės ir iš jų gaminamas gėrimas pagaliau atkeliavo į civilizuotajį užkariautojų pasaulį, jie dar ilgai išliko ypatingos prabangos preke.

Kakavmedis per pusmeįi subrandina 30- 40 kakavos vaisių, kurie sunokę tampa ryškiai oranžiniais. Kiekviename vaisiuje savo ruožtu baltos lipnios masės guolyje slepiasi 30- 40 kakavos pupelių. Yra keletas tuzinų kakavmedžių rūšių, bet geriausiomis laikomos Criollo rūšies kakavmedžio pupelės, iš kurių, deja, išgaunama mažiau nei 2% kakavos. Išlukštentos kakavos pupelės yra apdengiamos bananmedžių lapais (turiu galvoje, žinoma, natūralų procesą) ir džiovinamos, vėliau- fermentuojamos. Fermentacijos procesas trunka šiek tiek ilgiau nei dvi savaites ir yra be galo svarbus, beveik lemiamas veiksnys, įtakojantis kakavos pupelių ir iš jų gaminamų produktų kokybę.

 

Patekusios į fabrikus kakavos pupelės yra skrudinamos, išvalomos ir rafinuojamos. Rafinuojant gaunama taip vadinama šokolado masė, kurią sudaro kakavmedžio sviestas ir kakavos milteliai. Iš šokolado masės gaminamas šokoladas, o atskyrus kakavmedžio sviestą išskirtų miltelių- kakava. Tikroji šokolado masė yra karti, net aitri, šiek tiek sprangi.  Bet pienas, cukrus, vanilė ir sviestas paverčia susmulkintas kvapias aitriasas pupeles šokoladu, kuris mums padeda išgyventi badą, marą ir milijonus aplink vykstančių nesąmonių.

Kakavos pupelių poveikis žmogui yra puikus- jos tonizuoja, stimuliuoja hipofizę, o ji savo ruožtu išskiria laimės hormonus endorfinus. Štai kodėl kakava ir šokoladas nusiminusiam žmogui gali būti geriau uz šimtą gerų patarimų. Radikalūs sveikuoliai mėgsta priminti, kad šokoladas sukelia riklausomybę, kad jis išreguliuoja, apgaudinėja mūsų centrinę nervų sistemą, ardo paros aktyvumo ir poilsio režimą, be to- yra kaloringas. Vienok, kas be nuodėmės, meskite į mane akmenį- pasaulyje yra tiek daug priklausomybių ir savęs apgaudinėjimo formų, kad puikusis kvapnusis šokoladas ir drėgnuose tropikų miškuose sunokusios kakavos pupelės tikrai nėra tas blogis, kuris pražudys pasaulį.

Nesu didelė gurmaniškų, ir tuo labiau saldžių kvapų mėgėja, bet kakavos ir šokolado natomis pagražinti kvapai yra radę kelią ir į mano širdį. Štai kai kurie, palikę man stiprų ir pozityvų įspūdį (į sąrašą neitraukiau kavos natas turinčių kvapų, tai- atskira istorija):

Annick Goutal Eau de Charlotte yra vienas iš mano mylimiausių vaisinių gurmaniškų kvapų. Pradžia- gaivios, kartokos ir aitrios bebaigiančios nokti juodųjų serbentų uogos, šiek tiek pavasariškai linksmų, saulės šviesos nutviekstų mimozos dulkių, vos juntamas švelnus baltosios lelijos žiedlapių lietus ir saldžiai kartūs kakavos mitleliai bei šalia jų tirpstantis plombyras. Dievinu šį kvapą dėl jo gyvumo, žaismingumo ir grakštaus nerūpestingumo. Jis šiek tiek mergaitiškas, lengvaūudiškas, bet tuo pat metu subtilus, išbaigtas, niuansai dera tarpusavyje, žalios natos koketuoja su žiedlapių švelnumu, aitrumas su kreminiu saldumu, visa kompozicija- tarsi elegantiška prancūzaitė, kurios nepriekaištingas nerūpestingumas ir netobulumas sudarytas iš daugybės vienas kitą papildančių detalių ir niuansų. Puikus kvapas, atitraukiantis nuo niūrių minčių, spinduliuojantis lengvabūdiškumą ir šypesną. 

 

Dior Homme, tikri vyrai kvepia- lūpdažiu! Dar tiksliau- vilkdagiu ir kakava. Iriso, kosmetinės pudros ir kakavos dulkės švelnios, išdirbtos odos fone. Lavanda, pačiulė, šalavijas, kardamonas minimalistiais pustoniais padailina šį labai kultūringą, klasikinio etiketo kanonus atitinkantį, civilizuotą kvapą. Tai kažkas tarp aukštosios kulinarijos ir kosmetikos- šiek tiek valgoma, neįkyri švara, pabrėžtinai klasikinės kokybės ir prižiūrėto kūno kvapas. Rafinuotas gero tono etalonas- tinka ir vyrams, ir moterims, ir dienai, ir vakarui, ir į darbą, ir vakarinėms linksmybėms. Universalus, nepamainomas gero skonio ir santūrumo derinys, puikią parfumerijos klasiką kuriančio Oliver Polge vaikaitis.

Cartier Le Baiser du Dragon. Vienas iš ikoninių Cartier kvapų, kurio išėmimą iš gamybos laikau nusikaltimu prieš žmoniją. Man tai- naujasis barokas, daug ir ryškių natų, tam tikra jų kakofonija (taip dažnai būna, daug dominančių vienoje vietoje sukuria gan rimtą triukšminį foną), bet tuo pačiu- viską rišanti, apjungianti šiluma. Šis 2003 metais sukurtas Alberto Morillas kūrinys- tai amaretto taurelė su juoduoju karčiu šokoladu ir saldžiai karčiu migdoliniu sausainiu, vos juntamas elegantiškas vilkdagių, rožės ir gardenijos dvelksmas ir šilta, jauki, tarsi palaimos debesis apgaubianti benzoino dervos, ambros ir pačiulės bazė. Aromatas tirštas, šiltas, kelia ryškios gintarinės spalvos asociaciją. Kvapas labai skiriasi priklausomai nuo koncentracijos- kuo ji didesnė, tuo išraiškingesnės šokolado, karčiojo migdolo, dervų natos. PP (pure parfum) ne vienas mano pažįstamas yra apibūdinęs kaip „tikrą pasaką“. Tikras drakono bučinys, pataisyčiau- aistringas, švelnus ir palaimingas. Himnas itališkai elegancijai ir dolce vita.

Bvlgari BLV Notte- imbiero, kartaus šokolado, vilkdagio, degtinės ir tabako natų rojus. Tai kvapas iš cheap thrills kategorijos (Interneto platybėse jis kainuoja panašiai kaip tuzinas kakavos puodeliu), ir, jei rimtai, jį uosdama aš vis sau primenu, kad koreliacija tarp kvapu kokybės ir jų kainos dažnai yra vienas iš didžiausių rinkodaros mitų. Ir vėl- Alberto Morillas kūrinys, šį kartą 2004 metai- ir tiesiog pritrenkianti aštrių degtinės natų, šviežiai tarkuoto imbiero ir kartaus šokolado kombinacija, pereinanti į kreminę vilkdagio, sandalmedžio ir muskuso širdį ir bazėje atsiskleidžianti šiltomis, jaukiomis, šiek tiek dulkėtomis ambros ir rūkomojo tabako natomis. Visa kvapo trukmę lydi kažkoks jaukus kartokas prieskonis, tarsi kramtytum žalią, sultingą, vos karstelėjusį pavasarinio krūmo lapelį. Kvapas labai įdomiai skleidžiasi- nors pati geriausiai juntu degtinės, imbiero ir šokolado natas, aplinkiniai puikiai junta tabaką ir vilkdagį. Kvapas tuo pat metu ir jaukus, ir tyras, net grynas- tokius fokusus matyt krečia parfumerijoje ne taip dažnai sutinkamos degtinės natos. Ir dar- jame juntama paslaptis. Nestandartinis kvapas, kurį verta išbandyti nestandartiškiems žmonėms.

 

L’Artisan Parfumeur Piment Brulant- vienas iš mano mylimiausių artizanų. Man labai patinka L’Artisan Parfumeur kūrinių stilistika, ju lengvumas, žaismingumas ir nebanalumas. Piment Brulant- nepaprastas Bertrand Duchaufour kūrinys, kuris ant mano odos skleidžiasi nuostabiu karčiu meksikietišku šokolado su čili pipirais gėrimu, sausokais aštriais rūkytos paprikos ir šviežiai tarkuotos cinamono žievės milteliais. Čia ta tikroji kakava- karti, tamsi, valdinga ir palaiminga. Nors kvapas nėra sunkus ar labai stiprus, jis niekada nelieka nepastebėtas- kolegos ir pažįstami seka šleifu ir klausinėja „koks čia kvapas“ nevisada net suvokdami, kad tai- viso labo kvepalai.

Thierry Mugler Angel. Prisipažinsiu- nesu pametusi galvos dėl Angel (nors prieš pačius angelus, manau, neturėčiau nieko prieš). Bet nepaminėti ko gero pačio žinomiausio šokolado kvapo negaliu. Kvapas labai gerai žinomas, plačių plačiausiai paplitęs ir susilaukiantis ypač kontroversiškų įvertinimų. Ir nenuostabu- tai tikra šokolado, karamelės ir pačiulės bomba, neįtikėtino įžūlumo ir ryškumo. Visko čia per daug, tai tarsi tiršta masė iš medaus, šokolado, pačiulės, karamelės, kokoso, cukraus vatos ir vaisių, užpilta ambros sirupu. Tai maksimalistinis kvapas maksimalistiškai drąsiai ir maksimalaus dėmesio siekančiai moteriai. Ir nežiūrint į tai, ar kvapas patinka, ar ne, jis net yra įtrauktas į auksinės parfumerijos klasikos sąrašą- šis 1992 metais pasirodęs Oliver Cresp ir Yves de Chirin kūrinys atvertė naują puslapį parfumerijos istorijoje- prasidejo gurmaniškų kvapų era. Ne tai, kad jie nebūtų egzistavę anksčiau, bet pribloškianti Angel sėkmė praskynė gurmaniško porūšio kvepalams kelia į pirmasias bestselerių eiles ir didelės dalies moterų (ir ne tik) lentynėles. Turbūt niekada anksčiau, pries pasirodant Angel, moterys nedrįso kvepėti taip akivaizdžiai valgomai, ak, atsiprašau, gundančiai. Angel tarsi nustatė naujas ribas- kvepėti kaip saldainis ar creme brulle nėra nei neskoninga, nei nemadinga. Nors to ir buvo galima tikėtis tarsi marui plintant liesiems, nuriebalintiems pieno produktams ir Zero- callory Colai- jei liaudžiai uždrausi atvirai valgyti tai, kas jiems skanu, jie atsikeršydami iškvėpins tuo skanumu viską aplink. Jei rimtai, tai Angel vartojant pagrindis dalykas yra saikas- net vos vos padauginta šio kvapo dozė gali uždusinti aplinkinius ir/arba sukelti vidutiniškai sunkios formos seilėtekį. Angel verta išbandyti dar ir dėl to, kad pasitikrinti savo santykį su gurmaniškų kvepalų porūšiu.

Su Angel perėjome prie sunkiojo kakavos ir šokolado kvapų arsenalo.

 

Serge Lutens Borneo 1834 yra subtilesnis iškiliojo Angel giminaitis. Ne mažiau tirštas, bet glotnesnis, dar labiau kreminis, tamsaus šokolado, pačiulės, galbaninės ferulos ir kardamono kvapas primena tirštą burbuliuojantį juodojo šokolado gėrimą su kardamonu. Nepaprastai sensualus ir viliojantis, glūdintis arti prie kūno ir saldžiomis juslingomis bangomis jaukiantis aplinkinių protą. Tai tarsi juodo šokolado saldainis su tiršto prieskoninio vyšnių likerio įdaru. Jei Angel dažniau susilaukia moterų dėmesio ir komplimentų, tai Borneo 1834- vyrų. Griežtai draudžiama naudoti šį kvapą viešose ir darbinėse erdvėse, jo tingus tasus juslingumas nė kiek nenuteikia darbui, o tik patiems tikriausiems kūniškiems malonumams.

Ormonde Jayne Orris Noir pristačiau cia. Subtilus, bet labai ryškus ir svaiginančiai paslaptingas plonų traškių karčiojo juodojo šokolado plytelių ir trapių irisų žiedlapių aromatas, savo tekstūroje derinantis plieną ir šilką- stiprias, žemiausių tonų, dukslias šokolado natas ir itin trapius, grakščius, orinius iriso žiedlapių akordus, o kur dar viena iš nuostabiausių sausų prieskonių kombinacijų- lauro lapas, mira, čili pipiras, kalendra, smilkalai... tarsi juodas ypatingai grakštus žirgas skriejantis juodžiausioje naktyje.

Nasomatto Pardon. Prisipažinsiu, mėgstu vyriškai tvirtus ir tikrus kvapus (arba ju kontrastus- orinius ir vos pagaunamus tarsi silfidės). Pardon yra vienas iš tų kvapų, kuris yra toks organiškas mano charakteriui ir natūrai, kad man jį sunku laikyti aksesuaru ar kosmetine priemone- man tai tarsi antra oda, atskleidžianti tam tikrą labai gyvą ir pordaug gyvulišką mano dalį. Tai kentauras manyje- agarmedis, arba ūdas, stiprus, tirštas šokoladas, sandalmedis ir trapi, aukštatonė magnolija. Kvapo pradžia aštri tarsi botago kirtis, take no prisoners stiliuje, tai kvapas be kompromisų ir diplomatijos, be dirbtinių šypsenų ir apsimestinio mandagumo. Kvapas labai valdingas- agarmedžio smala atstumia savo aštrumu, šokoladas įtraukia savo tirštumu, o sandalmedis čia toks tankus, kad berods užvaldo visus kvėpavimo takus. Tai tiesmukas ir įžūlus kvapas, juo gali kvėpintis teroristai, vadovai ir žmonės, kuriems žūt būt reikia apginti savo pozicijas. O dar tie, kurie žino, kad tikra meilė nepriklauso nuo mandagumo, reveransų ir gražių žodžių, tai jausmas, aštrus tarsi agarmedis ir įtraukiantis, tarsi šokolado pekla.

Kakava ir šokoladas mūsų laikais ant bangos. Labai neblogų tokios temos kvapų galima rasti Montale asortimente, Demeter siūlo labai geros kainos, nesudėtingas, bet originalias kompozicijas, Comptoir sud Pacific gurmaniškų malonumų tema yra išplėtoję plačiausią kvapų seriją, Guerlain l’Instant, Sarah Jesicca Parker Covet ir Tom Ford Black Orchid yra susilaukę plačiausios komercinės sėkmės ir žinomi dažnam parfumerijos mėgėjui.

O koks jūsų mėgstamas kakavos ir/arba šokolado kvapas?

 

 

 

Ormonde Jayne. Šerkšno gėlės

Neperseniausiai, vieną vakarą sublogavusi gulėjau lovoje, kai E. benaršydamas telefone perskaitė, jog šią naktį žadama iki -12 laipsnių. Man net pradėjo suktis galva- mano keli tuzinai gražuolių rožių krūmų juk iki šiol neuždengti. Visą mėnesį jaučiuosi virstanti į papūgą, kai vis kartoju, kad man reikia eglišakių rožėms apdengti. Vyriskas pažadas „gerai“. O papūga buti nesinori- taip ir laukiu, iki sekančios dienos ir sekančio savaitgalio. Vienu žodžiu, aš visada žinojau, kad laukimas yra pati kvailiausia ir mažiausiai rezultatų duodanti taktika, tai pasitvirtino ir šį kartą. Aštuntą valandą vakaro, pamiršusi temperatūrą ir šlykščią savijautą, šokau į kerzavus batus, tarsi ninja apsivyniojau vatine ir kaklaskare ir puoliau ieškoti krūmams karpyti skirtų žirklių ir prožektoriaus. Pastarojo neradau, pasiėmiau šešiamečio sūnaus žaislinį smurfų prožektoriuką ir išvažiavau į mišką ieškoti eglišakių. O galvoje įkyriai sukosi tokia dainelė promises, promises, ir spiečius necenzūrinių žodžių.

Jei esate besniegį žiemos vakarą miške (pušyne) ieškoję eglių, tai žinosite, kad ne viskas taip paprasta. Rasti eglučių, kurių karpymas nesužalotų ir kurių šakas sugebėčiau nukirpti savo rododendrų ir rožių karpymui skirtomis žirklėmis buvo Eglės Žalčių Karalienės vertas darbas. Daugiau nei žaislinis prožektorius man čia pravertė nuosava nosis- eglės kvepia kitaip, nei pušys, o jaunos eglutės dar kitaip, nei senos skarotos eglės, iki kurių apatinių šakų aš nesu net priaugusi. Viskas baigėsi gerai, po 2,5 valandų miškinėjimo grįžau, apdengiau rožes, atsisildžiau į ožio ragą sustirusias rankas ir begerdama arbatą išspaudžiau vieną kitą ašarą. O tada išsimaudžiau, pasirausiau savo mėginukų stalčiuke ir paguodai pasikvėpinau Ormonde Jayne Champaca.

Nesu didelė gėlinių kvapų mėgėja. Bet jei jau gėliniai kvapai, tai tokie, kokius juos kuria Ormonde Jayne- lengvi, natūralūs ir gilūs, tarsi spalvingas ir grakštus drugelio sparnas. Tobula harmonija pilko nerimo ir neištesėtų pažadų laikais. Ormonde Jayne linijos kvapai ir poetiški, ir tuo pačiu gamtiškai realistiški- tai ne abstrakti fantazija, o labai konkretaus, atpažįstamo gamtinio lopo, ornamento, peizažo kvapas. Ormonde Jayne įkūrėjos Lindos Pilkington kvapų kūrimo filosofija yra nuostabi- jos nespaudžia poreikis pagaminti tam tikrą minimalų kiekį kvapų, nespaudžia efektyvumo ir masinių pardavimų besivaikantys investuotojai, tad Linda ieško įdomių, neįprastų, net keistokų, geriausios kokybės eterinių aliejų, kuriuos galėtų panaudoti kuriamiems kvapams. Taip gimsta kvapai, kurie nuostabiai, natūraliai perteikia įvairiausių pasaulio vietų- Indijos kaimo, Kanados miško, Filipinų sodų aromatinius peizažus. Lindai nesvetimas angliškas realizmas ir geras skonis- kvapai harmoningi, nekampuoti, organiški, ir labai, stebuklingai gilūs.

Grazina Baikstyte

 

Mano jau minėtoji Champaca yra tikra sklindanti ramybė, tarsi pirmieji auksiniai tekančios saulės spinduliai. Kvapas lengvai žalias, gėlinis, orinis, ir toks gražus, kad net pritrūksta žodžių. Tyla ir šviesa yra šio kvapo sinonimai. Nuostabus rytinės gamtos kvapas. Aromate panaudotas Basmati ryžių akordas (nors ant mano odos jo faktiškai nejusti) sukuria tarsi šiltą jaukų kokoną, vos juntamą kreminę tekstūrą. Taip kvepia ramus ir švelnios širdies žmogus. Visu kvapo  gyvavimo laiku juntamas raminantis balansuojantis žaliosios arbatos akordas, jo vos juntamas kartumas ir gaiva. Šiaip gamtoje čampaka yra geltonžiedė, stipriai kvepianti magnolijos rūšis. Indijoje ypač megiami saldoki čampakos smilkalai. Ormonde Jayne Champaca  kvapas vienok nėra nei sunkus, nei saldus, nei smilkalinis- ramus, švelnus ir tyras pasakiškai gražių žiedų kvapas gražina į pradinės harmonijos, subalansuotą būseną.

Emilija Pliateryte

Antroji tropinė gėlė, Frangipani, prasideda žydinčiomis liepomis, atsvertomis nemaža doze žaliosios citrinos- laimo. Kvapas mirguliuoja tarsi saulės spinduliai vandens paviršiuje, juntamos švelnios, pastelinės gėlės- vandens lelija, magnolija, dar kažkoks sunkiai identifikuojamas saldesnio kvapo tropinės gėlės aromatas. Širdyje vis ryškėja graži, nepaprastai moteriška, šilkinė, tarsi iš pieno plaukusi tuberoza. Slyvos natos suteikia tam tikrą kreminę tekstūrą, vientisumą, tai tarsi pastelinių, persiliejančių spalvų šilkinė suknelė, labai moteriška ir žaisminga. Vėsoka bazė vos juntama, gėlės pamažu silpnėja, kol lieka tik jų šešėliai. Aromatas laikosi ypač ilgai, 12+ valandų.

Florence Nightingale

Trečioji tropinė gėlė, Sampaquita, arba Sambac jazminas, taip pat niekuo neprimena kremo nuo įdegio kvapo. Tai žalias kvapas, kuriame ryškiai juntamos akvatinės ir mangolijos natos. Tiksliau, tai ant pro  ryžių laukus tekančios upės kranto žydinčios magnolijos kvapas, kurį apipina bergamotės,

vetiverijos, samanų natos ir švelnus, lengvas muskuso debesis. Kvapas labai svajingas, lengvas, ir tikrai ne per saldus, greičiau vėsus ir ramus. Man tropiniai kvapai beveik visada asocijuojasi su kvepaluose itin nemėgstamo kokoso riešuto nata, o čia kokoso- nė kvapo. Tik grakšti ramybė, vėsa ir plazdančio vėjo atnešamas žydinčių gėlių kvapas. Tobulas moteriškumas.

Evita Peron

Osmanthus man primena šampano taurę po jazmino krūmu. Osmanthus, arba kvepenė, yra Azijoje žydintis alyvoms giminingas krūmas, kurio natos parfumerijoje labai primena švelnios pūkuotos pernokusio abrikoso odelės aromatą. Ormonde Jayne Osmanthus bevelyja pabrėžti gėlinius

niuansus- kvapas prasideda smagiomis, kibirkščiuojančiomis, išdykusiomis pomelo natomis, širdyje skleidžiasi jazminas, bet kibirkščiuojančių citrusų dėka aromatas labiau primena šampaną  nei pernokusių vaisių minkštimą. Kvepenės ir jazmino saldumą balansuoja vandens lelijos, kedro, artemisijos natos. Aromatas labai gražiai paryškintas čia pasirodančiomis, čia ir vėl pradingstančiomis aštriomis, ryškiomis čili pipiro natomis. Puikus vaisinis- gėlinis aromatas, tarsi vasarinis sekmadienio punšas, puikiai suvokiamas ir priimamas daugelio vartotojų, savo paparastumu ir žaismingumu susilaukiantis daugelio komplimentų.

Sofija Kymantaite ir M.K. Ciurlionis

Tiare? Tiare. Dar viena tropinė gėlė. Ir vėl- jokio saldumo. Tik gražūs, vėsūs, kartoki apelsinžiedžiai, permatomas vandens lelijos šydas ir elegantiškas, žalias, kartokas jazminas. Nuostabiai graži bazė-

samanos, kedras, sprangokos įžemintos iriso šaknies natos ir vos juntamas lašelis ylang- ylango. Tai pats tikriausias žalias gėlinis šipras, elegenatiškas, stilingas ir išbaigtas, tik be kampų, aštrumo ar subanalinto koketiškumo. Jei tektų rinktis kvapą, kuris idealiai tinka į darbą, dalykinius susitikimus, prie arbatos puodelio su drauge ar vyno taurės su dragu, rinkčiausi Tiare. Ji ir moteriška, ir inteligentiška, ir introspektyvi, ir sociali. Puikiai integruoja visus tuos aspektus, kurių ši diena negailestingai reikalauja iš moters.

Birute Galdikas

Tiare yra tiek pat gėliškas, kiek ir žalias kvapas. Ormonde Jayne ikonoklastinis kvapas, kuriuo kvapų namai pritrenkė rinką ir palenkė ją į savo pusę, buvo Ormonde Jayne Woman- kvapas, kurio pagrindinis komponentas ir pirmasis smuikas yra visžalis spygliuotis, Kanados cuga. Pritrenkiantis, gilus, balzaminis tūkstantmečio miško, visžalių milžinų medžių, samanų, jaunos augmenijos kvapas. Tarsi sėdėtum tyloje, gaudžiant miškui, ir klausytumeisi, kaip dygsta grybai. Dar taip kvepia senoje laužavietėje pradėję vešėti paparčiai. Mistiškas, žalias, lengvai padūmavęs, vos vos saldus, gilus, drėgnas kvapas. Tai- gamtos karalija, kur žmogus su jo išmislais yra toks pat nerealus, kaip vikšro sapnas. Natos: viršutinės- kardamonas, koriandras, žalios natos, širdies- našlaitė, jazminas, cuga, bazinės- vetiverija, ambra, kedras, sandalmedis. Bet jos sunkiai nusako tą žalią, paslaptingą pirmapradę harmoniją, kuri prabyla atidarius Ormonde Jayne flakoną. Gamtinis magiškasis realizmas.

Sofi Loren

Ta’if- rimta roze. Puošni, iškilminga. Tuo pačiu- dalykiška. Viršutinėse natose stiprūs prieskoniai- šafrano ir rožinių pipirų duetas ir duslus, ir aromatiškas, užtikrinantis platų, tvirtą, viską apimantį šleifą. Rožė pasirodo šiek tiek vėliau, ji moteriškai vėluoja ir skleidžiasi pamažu, neskubėdama. Tai

ryškiai rožinė, stambiažiedė, kilminga rožė mikštos šiltos ambros fone. Kvape panaudota datulių nata, jos dėka kvapas turi tam tikrą rytietišką (arabišką) nuotaiką ir tam tikrą gurmanišką saldumą. Ta’if yra tikrai rytietiška, išdidi, ir tuo pačiu gan šaltoka rožė šiltų, klampokų dervų apsuptyje. Būtina sąlyga renkantis tokį kvapą- turi patikti prieskoniai, ir ypač- pipirai. Labai tinkamas kvapas nebanaliam vakariniam tualetui papildyti. Aš labai mėgstu rožs kvepaluose ir tuo pačiu esu joms velniškai išranki- va ir blaškausi, nesuprasdama, kas gi tas Ta’if’as ir koks mano santykis su juo (kolkas erzinančiai dirginančiai patrauklus).

Iman

 

Orris Noir yra mano tamsi, besąlygiška vakarinė meilė. Juodasis irisas yra ne kas kita, kaip švelnūs, šilkiniai, trapūs iriso, alias vilkdagio, žiedlapiai karčiajame juodajame šokolade. Čili pipiras, daug daug pipiro, koriandras, smilkalai, mira, pačiulė, kedras… ir nerealiai gražus, švelnus iriso žiedas,

skęstantis toje juodos pagundos jūroje. Idealų balansą aromatui suteikia lauro lapų nata, ji tarsi tiltas sujungia trapiuosius vilkdagio žiedlapius ir nuodemingą karčiają masę. Tarsi juodaodė moteris, nuoga, pribloškianti savo grožiu- tikra, glotni ir alsuojanti gyvybe.  Ir nors kvapas trunka visą amžinybę, tuo pačiu jis paradoksaliai išlaiko ir tam tikrą orišką, lengvą, vos ne permatomą struktūrą- tarsi nuo karšto šokolado puodo kylantį dūmą. Idealus paslaptingiems susitikimams prie žvakės šviesos ir vyno šaltais žiemos vakarais.

Jurga Ivanauskaite

Tolu yra pats tamsiausias, klampiausias ir stipriausias iš Ormonde Jayne kvapų. Neveltui ir jo spalva primena konjaką. Klampi, salsva peru balzamo derva, tonka pupelės ir ambra sukuria tokį rytietišką foną, kad net netenka suabejoti kvapo giminyste su geriausiais rytietiškos grupės aromatais. Šiltose, klampiose dervose juntami tamsūs, animalistiški apelsinžiedžiai, vientisas saldus orchidėjos akordas ir kažkokios džiovintos aromatinės žolelės (piramidė nurodo kadagio uogas ir šalaviją). Prieš akis

iškilo mano nosiai labai panašus kvapas- Rochas Absolu. Tik Tolu ko gero yra dar klampesnis, gilesnis ir stipresnis (ir neabejotinai brangesnis). Tuo pat metu jausmingas ir labai jaukus - tarsi vilnonė raštuota skara. Tiks drąsioms širdims, ir vyrams, ir moterims- vietoj gero konjako arba su juo.

Berods, karsša vonia, gražioji Champaca ir taurelė Jules Gautier konjako bus išgelbėjusios mane nuo garantuoto peršalimo. Nutrynusios pykčio ir nusivylimo būseną. Nes tokios gėlės, kokias jas kuria Linda Pilkington ir Geza Schoen, yra gėris. Labai noriu tikėti, kad mano rožynas šią žiemą nenušals, o sekančiais metais mano lentynėlę papildys kas nors iš gražuolių Ormonde Jayne gėlių. Ir pasaulis vėl suksis ratu ar spirale taip, kaip jį sumanė Apvaizda- pilnas dieviškų kvapų.

Ormonde Jayne. Jäälilled.

Paar päeva tagasi õhtul olin just voodis ja haigeks jäämas, kui E. rõõmsa häälega luges telefonist uudiseid, et öösel võib tulla kuni -12 kraadi. Minul pea hakkas ringi käima- paar tosinat minu kaunitare roose on siiani katmata. Terve kuu on mul olnud tunne, et olen muundumas papagoiks, aina kordamas, et mul on vaja kuuseoksi, et roose katta. Mehelik lubadus „olgu“ on paraku ainult õhus. Papagoiks olemine mind ei ahvatle- nii ootangi, järgmise päevani, siis nädalavahetuseni, siis jälle edasi. Ühe sõnaga- ma alati ALATI olen teadnud on ootamine on tegelikult kõige lollim ja mitte kuskile viiv taktika, see veelkord sai kinnituse. Need kes propageerivad rahuliku suhtumist ja ootamist, oodake. Mul on aga elu elada. Ja see ei vaja ootamist. Kell üheksa õhtul kuuli kiirusega hüppasin voodist, korraga unustades palaviku ja vastikut enesetunnet, panin jalga reiteni ulatavaid soojasid kummikuid, talvist dubljonkat, ninjataolist näokatet ja pistsin otsima lõikekääre ja taskulambi. Viimast ei leidnud, tuli laenutada kuueaastase poja käest smurfidega mängutaskulambi ning sõita metsa kuuseoksi otsima. Peas aga keerles tore lauluke promises, promises ja hulk ebakõlalisi, ebatsensuurseid väljendeid.

Kui te arvate, et pimedas metsas sobivate väiksemate kuusepuude leidmine on lihtne, siis arvake veelkord. Selliste puude leidmine, mille okste lõikamine ei sandistaks noori kuuske ja samal ajal oleks minule füüsiliselt jõukohane, osutus pehmelt öeldes väljakutseks. Rohkem kui mängutaskulambist mul siinkohal oli kasu oma isiklikust ninast, kuused lõhnavad teistmoodi kui männid (männimetsas on neid lihtne leida erineva lõhna järgi), noored kuused aga lõhnavad iseäranis erinevalt vanadest kuuskedest, mille alumised oksad on kohati minust pikemad. Kõik lõppes hästi, metsas veetsin sisukaid 2,5 tundi, tagasi tulles katsin roose, soojendasin üles jääpurikaks külmunud käed ja juues teed valasin rahustuseks paar pisarat. Siis käisin kuumas vannis, sirvisin oma lõhnade testrite sahtlis ja tilgutasin paar tilka  Ormonde Jayne Champaca oma kaelale.

Ma ei ole suurem lillede lõhnade austaja. Kui juba lillelised aroomid, siis just sellised nagu Ormonde Jayne neid loob- kerged, loomulikud ja sügavad, justkui värviline ja graatsiline liblika tiib. Täiuslik harmoonia rahutuse ja täitmata lubaduste ajal. Ormonde Jayne aroomid on poeetilised ja samal ajal looduslikult realistlikud, nad ei ole abstraktne fantaasia, vaid väga konkreetse, äratuntava loodusliku maastiku, loodusliku mustri aroom. Ormonde Jayne asutaja  Linda Pilkingtoni aroomide loomise filosoofia on suurepärane. Teda ei piira vajadus luua kriitilist kogust teatud aroomist, ei piira müügimassi ja tootmisefektiivsust taotlevad investorid, seega Lindal on vabad käed, et otsida huvitavaid, ebaharilike, isegi kummalisi eeterlike õlisid, mida saaks kasutada oma aroomides. Nii sünnivad lõhnad, mis väga täpselt ja kaunilt kannavad edasi erinevate maailmanurkade, India küla, Kanada ürgmetsa, Filipiinide aedade maastiku lõhnasid. Lindale on samas omane inglaslik kaine realism ja hea maitse, tema lõhnad on harmoonilised, kantavad, ümarad, orgaanilised, kasutaja sõbralikud ja väga imeliselt sügavad.  

Ingrid Bergman

 

Eelpool mainitud Champaca on ehtne õhus hõljuv rahu, justkui esimesed kuldsed päikesetõusu

kired. Aroom on kergete roheliste nootidega, lilleline, õhuline ja nii kaunis, et õieti ei leiagi sõnu tema kirjeldamiseks. Vaikus ja valgus on selle lõhna sünonüümideks. Imeline hommikuse looduse lõhn. Aroomis on kasutatud Basmati riisi noot (kuigi minu naha peal ta praktiliselt kohe haihtub) loob justkui sooja hubast kookoni, vaevu tuntava kreemja tekstuuri. Nii lõhnab rahulik, hella südamega inimene. Kogu lõhna kestvuse ajal on tuntav rahustav ja tasakaalustav rohelise tee kerge kibedus ja värskus. Looduses champaca on kollaste või kollakasvalgete õitega tugevalt ja väga magusalt lõhnav magnoolia sugulane. Indias champacat kasutatakse ka viirukites. Kuid antud aroom ei ole ei tugev, magus ega viirukitaoline, vaid rahulik, õrn ja puhas muinasjutuliselt kaunite õite aroom, mis viib kandjat tagasi algse harmoonia ja rahu seisundisse.

Emily Dickinson

 

Teine troopiline lill, Frangipani, algab joovastava pärnaõite ja üsna tugeva rohelise sidruni, ehk laimi, aroomiga. Lõhn virvendab justkui päikesekired veepinnal, südames on tunda mahedaid, pastelseid lille- veeroosi, magnooliat, veel mingisugune raskemini identifitseeritav magusam troopilise lille aroom. Südames järjest erksamaks läheb ilusa, rabavalt naiseliku, siidse, piimja tuberoosi lõhn. Kerged ploomi noodid lisavad teatud kreemsust, tekstuuri sidusust, mis on võrreldav väga naiseliku ja valatu siidse, voolavates akvarellvärvides kleidiga.  Jahedam, vaevu tajutav baas on pigem toeks, lillede harmoonia tasapisi vaibub, kuni jääb ainult lillede varjud. Lõhnaõli sellegipoolest püsib eriti kaua, naha peal 12+ tundi.

Marie Skladowska- Curie

Kolmas troopiline kaunitar, Sampaquita, või siis Sambac jasmiin, mitte kuidagi ei meenuta päevituse kreemi aroomi, mis minu jaoks on esimene viide, kui mõtlen troopilistest lõhnadest. See on jälle

roheliste nootidega lõhn, milles on tajutavad akvaatilised ja magnoolia noodid. Nii lõhnab magnoolia, mis kasvab riisipõldudest voolava jõe kaldal. Jahedad roheluse ja magnoolia aroomi raamivad, bergamoti, veriveri, sambla noodid ja pehme imekerge muskuse pilv. Lõhn on unelev, kerge ja ilma liigse magususeta, pigem jahe ja rahulik. Minu jaoks troopilised lõhnad peaaegu alati tähendavad kookosepähkli nooti, mida ma parfümeerias eriti ei salli. Siin kookosest pole haisugi. Ainult rahulik graatsilisus, jahedus ja tuulepuhangutega lainetega kohale jõudev õitsvate lillede lõhn. Täiuslik naiselikkus

Anna Ahmatova

Osmanthus on Aasias kasvav (ning eriti Hiinas levinud) õitsev põõsas, mille noodid parfümeerias meenutavad pigem pehmet karvast üleküpse aprikoosi nahka. Ormonde Jayne Osmanthus  mulle rohkem meenutab šampanja nautimist õitsva jasmiini põõsa all. Algus nootides on peaesinejana pomelo, tema lõbusad, kihelevad noodid loovad rõõmsa ja kergemeelse meeleolu. Südames on tunda kerget, pehmet puuviljasust, kuid see on pigem taust- järjest selgemini kõlab jasmiin. Tsitruselised noodid on siin saateks ja säilib vahuveini lõbus meeleolu. Osmanthuse ja jasmiini magusust siin tasakaalustavad veeroosi, seedripuu, puju noodid. Aroom on kaunistatud väga ilusate, sädelevate, kohati ilmuvate ja jälle kaduvate tšilli pipra nootidega. Suurepärane puuvilja- lillede aroom, mis on väga laiale auditooriumile arusaadav ning tänu oma lihtsusele ja mängulisusele väga palju kiidusõnu saav aroom.

Amelia Earhart

 

Tiare? Tiare. Veel üks troopiline lill, Taiti gardeenia. Ja jällegi- ei mingit magusust. Ainult kenad, jahedad apelsiniõied, läbipaistev veeroosi loor ja elegantne, roheluses uppuv, kibedavõitu jasmiin.

Imeline baas- sammal, seedripuu, kuiv ja kibedavõitu, mullane iirise juur ja vaevu tuntav tilk ylang- ylangi. See on kõige ehtsam roheline lilleline šipr, elegantne, stiilne ja täiuslik, ilma nurgadeta, teravuseta või banaalse liputuseta. Kui peaks valima aroomi, mis ideaalselt sobiks nii tööeluks, ärikohtumisteks, tee tassi sõbrannaga või veiniklaasi sõbraga juurde, siis Tiare oleks täiuslikkusele väga lähedal.  Ta on naiselik, kuid intelligentne, introspektiivne, kuid sotsiaalne. Suurepäraselt integreerib kõiki nende aspekte, mida tänapäev halastamatult nõuab naiselt.

Virginia Woolf

Tiare on samapalju lilleline kui ka roheline lõhn. Ikonoklastiline Ormonde Jayne aroom, mis võlus ära nii tarbijaid, kui ka kriitikuid ja ninasid, oli aga Ormonde Jayne Woman. Peamine aroomi noot j

a esimene viiul on igihaljas okaspuu, Kanada tsuuga. Rabav, tuhat miili sügav, palsamlik igivana metsa, igihaljade hiigelpuude, sambla, noore võsastiku ja kasvava roheluse lõhn. Nagu istuks metsa vaikuses ta tasakesi kuulaks kuidas kasvavad seened. Veel nii lõhnavad vanal lõkkekohal sirguvad noored sõnajala võrsed. Müstiline, roheline, kergelt suitsune, õige pisut magus, sügav, niiske lõhn.  See on looduse kuningriik, kus inimene oma väljamõeldistega on sama ebareaalne kui rööviku unenägu. Noodid: algus- kardemon, koriander, rohelised noodid, süda- kannike, jasmiin, tsuuga, baas- vetiver, ambra, seedripuu, sandlipuu. Kuid nootide loetelu ei ole võimeline kirjeldama toda rohelist, saladusliku algset harmooniat, mis pesitseb Woman flakoonis. Looduslik maagiline realism.  

Indira Gandhi

Ta’if on tõsine roos. Uhke ja väljapeetud. Samal ajal- asjalik. Algnootides on väga tugev vürtside taust, safrani ja roosa pipra duo on summutav, aromaatne, avaneb uskumatult laia raadiusega. Roos

ilmub platsile alles hiljem, ta on mitmekihiline, avaneb vaikselt ja kiirustamata, kiht kihi järel. See on erkroosa, suureõieline, noobli päritoluga roos sametiselt pehme ambra taustas. Aroomis kasutatud datli noot annab lõhnale teatud orientaalse (araablasliku) maigu ja teatud gurmaaniliku magusust. Ta’if on tõeline orientaalse klassi esindaja, kuid samal ajal üsna jahe, väljapeetud roos soojade vaikude taustal. Sellise aroomi valikul kohustuslikul korral peavad meeldima vürtsid, ning iseäranis piprad. Väga sobilik lõhn isikupärase õhtuse garderoobi täienduseks. Minule väga meeldivad roosid parfümeerias, ja samal ajal ma olen eriti valiv nende suhtes- nii ma antudki juhul kõigun, võimatu aru sama mis õigupoolest see Ta’if on ning milline on minu suhe temaga (siiani võin öelda, et äritatavalt õrritavalt ligitõmbav).

Orris Noir on mu absoluutsete, tingimusteta õhtuste lõhnade favoriitide esikolmikus. Must iiris on ei midagi muud kui haprad, siidjad, õrnad iirise õielehed mõrus mustas šokolaadis. Tšilli pipar, palju palju pipraterasid, koriander, viiruk, mürr, patšuli, seedripuu.. ja ebamaiselt pehme, kargelt hapras iiris uputavas mustas kiusatuse meres. Ideaalse tasakaaluni viib loobrilehe noot, ta on justkui sild õrna iirise ja võimsa patuse mõru massi vahel. Nagu mustanahaline naine, rabav oma öömusta alastiolekuga- ehtne, sile ja pakatav elust. Ja kuigi lõhn kestab terve igaviku ta oma paradoksaalsel kombel säilitab kerget, õhulist, peaaegu läbipaistmatu struktuuri- justkui musta šokolaadi padast tõusev peen aur. Ideaalne aroom salapäraste kohtumiste küünla ja veini juures külmadel pikadel talveöödel.

Frida Kahlo

Tolu on kõige tumedam, venivam ja tugevam Ormonde Jayne aroomidest. Ka tema värv meenutab konjaki. Veniv, kergelt magus peru balsami vaik, tonka oaed ja ambra loovad nii orientaalse tausta, et ei teki kahtlustki mis klassi aroomiga on tegu. Soojades tumedates nootides on tunda mitte vähem tumedaid, mõrkjalt magusaid apelsiniõisi, ühtlane magus orhidee noot ja mingid kuivatatud ürdid (püramiidis on välja toodud kadaka marjad ja salvei). Aroom on üsna lähedas suguluses Rochas Absolu’ga.  Ainult et Tolu on veel venivam, sügavam ja tugevam. Ja samal ajal väga sensuaalne ja hubane- justkui mustriline villane sall. Sobib julgetele südametele, nii naistele kui ka meestele- hea konjaki asemel või koos sellega.

Tundub, et kuum vann, kaunis Champaca ja klaasike Jules Gautier konjakit päästsid mind kindlast külmetusest. Kustutasid viha ja pettumuse seisundi. Sest sellised lilled, mis Linda Pilkington ja Geza Schoen fantaasias, on päästjad. Väga tahan loota, et talvekülm ei vii mu roose kaasa ja järgmisel aastal mu riiul täieneb kasvõi mingisuguse Ormonde Jayne kaunitariga. Ja maailm jälle keerleb oma imelises tantsus.

Ormonde Jayne aroomid on saadaval ka Tallinnas, Lembitu tänava Fragrance Gallery's.