Šį kartą apžvelgiamos naujienos iš tikrųjų nėra naujienos pačia
tikrąja prasme, tai kvepalai,pasirodę šiais metais, ir mano dar neuostyti.
Diesel „Loverdose“ netgi
ne šių, o praėjusių metų kvepalai. Galėjo pavadinti labiau ir tiesiog Overdose
(perdozavimas). Būtina sąlyga, kad bent prisiartinti prie šių kvepalų- turi
patikti LABAI saldūs kvapai. Tai tiesiog vanilės, saldymedžio ir anyžiaus
sprogimas. Vanilė tokia, kaip ir daugumoje plataus vartojimo kvepalų- sintetinė.
Vistik pagrindinė, dominuojanti ir „pramušanti“ nata čia yra saldymedis, net ir
žaliasis, gaivusis, kartokas anyžius čia kitoks- vos vos žalias ir be galo
saldus, kaip kad Tarchun limonadas. Žaismingumo čia mažoka, natos tarpusavyje
tampriai apjungtos į bendrą saldžią, tamprią, gan žemai skambančią visumą.
Saldumo smūgio galia kažkuo panašus į Thierry
Muglier „Angel“- saikstant žaliavas čia
nieko nepagailėta, visko drėbtelta su kaupu, tik „Angel“ dėl kitokių natų
vistik turi daugiau niuansų ir yra įdomesnis. Saldusis antrifrizas, va kaip
galečiau pavadinti šį kvapą.
„Loverdose“ Eau de
Toilette versija gerokai skiriasi- visų pirma ji gerokai gaivesnė, nėra
tokios agresyvios vanilės ir saldymedžio. Tai lengvas vaisinis gėrimas
(obuolys+ arbata), į kurį įdėta gerokai per daug cukraus. Šiek tiek primena Givenchy „Ange au Demon Le Secret Eau de
Toilette“.
„Loverdose Tatoo“-
naujausias flankeris. Tai visiškai kitoks kvapas, su originalu jungia gal
tiktai saldumas. Vanilės nemažai, ji derinta su pieno, ryžių natomis, šio
sezono mados šauksmu- serbento lapais, ir visa kompozicija kreminė, glotni,
intymi- kažkas panašaus į saldų ryžių pudingą, tarsi paguodos prizas po sunkios
dienos. Man pačiai per daug chemiška ir saldu, bet vistik geriausias iš visos
„Loverdose“ trilogijos- jaučiasi, kad kvapas kurtas patyrusios nosies Anne Flipo, kuri puikiai įvaldžiusi natų
komponavimo subtilybes.
Issey Myiake „L’Eau
d’Issey Absolue“ labai pozityviai nustebino. Issey Myiake kvapų nemėgstu – tai būtent tas atvejis, kai
„nesutampa charakteriai“. Tai grynai subjektyvus atvejis, kai mano skoniui nėra
priimtina gamintojo stilistika. O čia- siurprizas! Gražus, sultingas
prasiskleidęs lotuso žiedas su medaus natomis- graži, harmoninga kompozicija,
tarsi iš dviejų skirtingų dalių: gaivi lotoso vėsuma ir tirštas auksinis medus.
Pastaroji dalis gerokai primena Christian
Dior J’Adore. Gražus, klasikinis, tarsi šilkinis kvapas, kuriuo mielai
karts nuo karto kvepėčiau ir pati.
Trussardi „My Name“
prasideda labai gražiom alyvom- kvapas kreminis, ramus, jausmingas, šiek tiek vėliau
išryškėja žibuoklės natos. Pradžia man stipriai primena Lanvin „Rumeur“. Ir visa šitą švelnų grožį staiga kerta, nugesina šleiksščiai
saldi saldaininė vanilė, kuri nebenutyla, perima pagrindinį vaidmenį ir man
kvapą kapitaliai sugadina. Pasijautus vanilei, kvapas tampa „bambonkinis“ ir
tokiu išlieka visas tas 30 minučių, po kurių, trumpai padvelkęs cheminiu
muskusu, neatsekamai dingsta. Gasdinanti šiuolaikinių kvapų tendencija- beveik
neegzistuojanti trukmė- kartojasi ir čia.
Roberto Cavalli „Nero
Assoluto“- teatrališkas kvapas, kuriam labai tinkamai parinktas juodas
buteliukas. Tai vanilės- orchidėjos kvapas, turtingas, ornamentuotas medienos
natomis, tirštas, vientisas, saldus, sensualus ir juodas. Tarsi juoda, lėtai
besiraivanti pantera. Labai rekomenduotinas toms, kurioms patinka stiprūs, saldūs,
drąsus ir šiek tiek akiplėšiški kvapai. Klasikinė itališka estetika, kurios
pakanka kaip vienintelio aksesuaro. Kvapas puikiai laikosi ir jo atveju būtina
jausti saiką- jo stiprus, provokuojantis saldumas gali sukelti ne tik
geidulius, bet ir galvos skausmą.
Lancome „Tresor L’Absolu“
- vienas iš retų atvejų, kai užuodus kvapą krūtinėje suspurda širdis. Rožės ir
odos kombinacija yra mano Achilo kulnas, mane ji hipnotizuoja ir nuginkluoja. Ši
rožė- oda skendėja tirštame benzoinės dervos saldume, bazinėse natose juntama
pačiulė, ta tikroji- tamsi, gūdi, šilta ir žemėta, jos natos čia gilios ir
jausmingos, tarsi juodaodės džiazo solistės kontraaltas.
Puiki kompozicija, išlaikanti originalaus „Tresor“ gilumą,
intensyvumą, tik dar juodesnė, gilesnė, labiau išlaikyta, išpuoselėta, bet nuo
to ne mažiau juslinga ir jaudinanti. Kvapas laikosi ilgai, kaitaliojasi- ilgesingas
gilus rožės gaivumas, jausminga oda, tiršta klampi derva… Įtariu, kad šito
„Tresor“ varianto man reikės…
Moschino „Cheap and
Chick Chick Petals“- graži, gaivi vaisinė pradžia, žemuogės ir kartokos
granato sultys, o toliau…. cheminė ataka. Plastiko kvapas, primenantis, kaip
kvepėjo mano vaikystėje užsimerkiančios- atsimerkiančios plastmasinės lėlės ir
jų dirbtiniai plaukai. Vienas iš nemaloniausių orchidėjos, muskuso ir kažkokio
spygliuočio kombinacijų- labiau tiktų buitinės chemijos lentynai. O pradžia
taip daug žadanti… jau maniau atradusi neprastas žemuoges.
Omnia „Crystalline
Eau de Parfum“ įdomu buvo pauostyti jau vien dėl to, kad reklaminis veidas-
lietuvių modelis Edita Vilkevičiūtė. Švelnus, mikštas, tarsi pūkinis kvapas
nuvylė kai kuriuos „Crystalline Eau de
Toilette“ gerbėjus. Ir tikrai, nors komponentai ir panašūs: lotoso žiedas,
muskusas- visa kita stipriai skiriasi. Jei Eau
de Toilette- ramus, švarus, akvatinis kvapas, su lotoso, arbatos, bambuko
natomis, tai Eau de Parfum ramybė
visai kitokia- tai lengvo, šilkinio, vidutinės sklaidos, intymaus kremo,
pagyvinto sultingais mandarinais ir sandalmedžiu, kvapas. Jei pirmoji Crystalline- rami, svajinga, šalta, tai
antroji versija šiltesnė, „kūniškesnė“, minkštesnė, pudriškesnė ir labiau apčiuopama.
Ir vistik man patiko- jaukus, kasdieninis, gražiai sukomponuotas švelnus
kvapas. Idealus darbui. Labai rekomenduočiau Cacharel „Noa“ gerbėjoms.
Kate Perry „Killer
Queen“. Tik neieškokit aliuzijos į su garsiają „Queen“ dainą. Tai puikus
pavyzdys, kai pretenzingas pavadinimas gali sužlugdyti šiaip ne visiškai
beviltišką kvapą. Pats kvapas- tai uogų ir pieniško šokolado mišinys plius šiek
tiek dusinantis baltų tropinių gėlių saldumas. Kvapas gan koncentruotas, skamba
žemomis natomis, bet neturi nei polėkio, nei karališkumo, nei pavojingumo
(vistik „killer!“), ir net teatrališkumo. Tiesiog uogos peiniškame šokolade, su
45% , o ne 70% kakavos. Įprastos ir paprastos kaip ir Kate Perry hitai.
„AL03 Biehl Parfumkunstwerke“- nišinės
parfumerijos naujiena, nosies Arturetto
Landi kūrinys. Sunkiai apibūdinamas kvapas, labiausiai jį būtų galima
priskirti prie žalių fužerinių- gėlinių. Natų-
daugybė, ir jos taip meistriškai
sukomponuotos, kad jas sunku išskirti. Tai- ir citrusai (gan ryškiai jaučiasi
laimas), ir prieskoninės žolelės ( mano nosis išskiria peletrūną), ir įvariausių
gėlių puokštė (pakalnutė, orchidėja, gal net gvazdikai), ir lengvas prieskoniškumas,
ir odos animališkumas, ir net savotiškas, tik samanoms būdingas kartumas ir
aitrumas. Žalias, vos salstelėjęs, šiek tiek paprieskonintas, bet greičiau žolelėmis,
nei aštriais prieskoniais, aižia žalia baze stebinantis kvapas. Keistas ir įdomus,
bet tik kartą testavus visi komponentai man neišsiriša į visumą. Vadinasi, teks
bandyti dar. Net jei ir negriebiantis už
vidinių emocinių stygų, man rodos, tai kvapas, kurį verta pastudijuoti dėl
bendro parfumerinio išsilavinimo, bent jau tam, kad pagilinti žinias apie
parfumerines kompozicijas.
Summa summarum- net keli sudominę kvapai, o Lancome „Tresor L’Absolu“ dar ir užkabinęs
ir privertęs apie jį gavoti vėl ir vėl. Pasaulis vis dėlto sukasi ne tik apie
savo ašį, bet ir juda pirmyn.
Kommentaare ei ole:
Postita kommentaar