kolmapäev, 27. august 2014

Tradiciniai eksperimentai ir kompozicinės ašies paieškos: Laboratorio Olfattivo


Nuo mokyklos laikų užsilikęs įprotis prieš mokslo metų pradžią revizuoti lengvo ir sunkesnio svorio amuniciją, įvesti ir atstatyti tvarką, struktūrą ir sistemą daiktinėse vertybėse, niekur nedingo. Mokyklos laikai baigėsi (na, beveik, studijas dabar jau laikau malonumu ir atgaiva dūšiai, o ne kasdienine rutina), o įprotis išliko. Artėjant rudeniui norisi išsiravėti iš gėlynų piktžoles ir atlikti reviziją asmeninėje erdvėje. Pradedu nuo daiktų, o tada jau ir mintys, jausmai bei įspūdžiai pradeda rikiuotis, apsistumdo ir pamažu atsistoja į savo vietas. Ir mozaika sužiba tik jai būdingu giluminiu skambesiu, tarsi gerai suderinti vargonai ar Bacho „Gerai temperuotas klavyras“.

Apėmus revizijų nuojautai, pirma po ranka papuolė parfumerinė lentynėlė. Koks atsitiktinumas, tiesa? Daug daug kartų rikiavusi ir perrikiavusi buteliukus dar karta patvirtinau seniai žinomą tiesą, kad aromatai kaip niekas kitas gerai atspindi savininko asmenybę, polinkius, psichologinį portretą. Mūsų kvapai yra tokie, kokie mes esame arba svajojame būti. Jei pagalvoji, tai kitaip ir negali būti- juk dėvėdami kvapą , su juo visiškai susitapatiname. Mano lentynėlė dar ir dar kartą patvirtino ir man, ir aplinkiniams gerai žinomą faktą- myliu kontrastus. Karšta ir šalta, minimalizmas ir rokoko, uždari kaip skliausteliai ir atmosferiniai, fatališki noir ir ažūriniai tarsi angelo sparnai deriniai, vintažinė klasika ir ultramodernūs  kvapai.  Jei reiktų apibūdinti aprašomą lentynėlę- yra visko, tik nėra vidurio. Yra natų ašis- smilkalai, apelsinžiedžiai, irisas, galbaninė ferula. Bet kompozinės ašies trūksta. Taigi įsirašiau parfumerinės kompozicinės šsies paiešką į būtinų atlikti darbų sąrašą.

O toliau galima tik aikčioti, kaip mūsų gyvenime veikia antgamtinės arba, kaip man labiau patinka jas vadinti, pasąmoninės jėgos. Užėjau į ką tik atsidariusią nišinės parfumerijos parduotuvę Fragrance Gallery (Lembitu gatvėje Taline, jei kas ieškotų), iš visų puikių jų siūlomų prekinių ženklų (Ormonde Jayne, Maria Candida Gentile, Puredistance, RanIa J,  Agonist, ir t.t.) mano kojos be jokių apmastymų iš karto nuvedė prie Laboratorio Olfattivo lentynėlės. Minimalistiniai flakonai manęs neapgavo ( mėgstu minimalistinius flakonus, jie leidžia koncentruotis į pagrindinį komponentą- kvapą), su Laboratorio Olfattivo kūriniais jau probėgšmiais buvau pažįstama. Užtat Laboratorio Olfattivo kūriniai pasirodė ir beesą ta kompozicinė AŠIS, tas kompozicinis aukso vidurys, kurio man trūko ir kuris niekaip nedavė ramybės.
 

Laboratorio Olfattivo namai įkurti 2010 metais. Jų tikslas- fokusuotis į kvapo kūrimo magiją, kūrybą, kvapą kaip meninę ekspresiją, apeinant mūsų laikmetyje karaliaujantį poną pardavimą ir ponią rinkodarą. Dėl pastarųjų negaliu nieko pasakyti išskyrus tai, kad Laboratorio Olfattivo tikrai nebado akių savo reklamomis. O jų kvapai… taip, tai ir meninė ekspresija, ir kvape atgijanti pradinė kūrinio idėja, ir kokybiškos žaliavos, ir mano taip ieškoma, ne minimalistinė, bet ir ne itin kompeksiška, daugiasluosknė kompozicija. Laboratorio Olfattivo labai sėkmingai komponuoja 2-3 dominuojančias natas, ir jas pabrėžia, įrėmina tarsi į upę įtekančiais krištoliniais šaltiniais, nedominuojančiais, bet aiškiai juntamais, papildančiais kvapais. Tai tarsi klasikinis concerto tipo muzikinis kūrinys- kelios paralelinės melodijos, ir antra tiek palaikančių, šalutinių. Visi kaip vienas šių namų kvapai kintantys laike, demonstruojantys įvairialypius savo kompozicinio charakterio bruožus, stebinantys, bet nešokiruojantys, harmoningi. Tikras aukso vidurys.

Laboratorio Olfattivo kūrybinis portfelis yra kruopščiai sukomponuotas. Citrusinis aromatas, „žali“ kvapai, gėliniai, gėliniai rytietiški, prieskoniniai rytietiški- kiekvienam skoniui ir supratimui. Pasirinkimas toks, kad jei tektų apsieiti 3 kvapais, visus būtų galima išsirinkti iš būtent šių namų asortimento, ir turėti glaustą, bet išbaigtą ir skoningą parfumerinį garderobą. Man, besidominčiai parfumerinio garderobo formavimu, šių namų asortimentas buvo puiki pamoka kaip kruopščiai parinkti ir komponuoti parfumerinius žanrus.

O dabar- apie pačius kvapus. Pradėsiu tradiciškai, nuo citrusų. Noblige priklauso citrusinių kvapų žanrui, bet kvapas gerokai sudėtingesnis, kompleksiškesnis nei tiesiog eau de cologne. Citrusinė pradžia, pargažinta ryškiais lavandos akordais, pereina į gėlinę, šiek tiek papudruotą vilkdagio, našlaitės ir apelsinžiedžių širdį. Širdies natose kvapas saldėja, klampėja, dukslėja, bazėje atsiveria šiltas tonka pupelių saldumas.  Ir vistik citrusai, ypac bergamotė, juntami  viso aromato virsmo metu, jie palaiko gaivumą, saldžiarūgštės aromato natos primena saldų zamšos dulkėse apvoliotą citrininį ledinuką. Įspūdingas ir šleifas, ir gyvavimo laikas. Saldokas, neminimalistinis, sudėtingas citrusinis kvapas. Puikiai tiks tiems, kurie nori kvepėti gaiviai, bet ne vandeneliu ar tualeto gaiviklio ar skalbimo miltelių brizu. Nes Noblige turi pakankamai daug gerai išauklėto, šiek tiek pedantiško ir dabitiško charakterio.
 

Net nežinau, prie kokių kvapų priskirti gražuolę Salina. Akvatinių turbūt. Nes Salina kvepia jūra. Ir ne bet kokia jūra, o būtent Baltijos pajūriu-  laisvu jūros vėju, tyliai dainuojančiu pajūrio smėliu, jūros dumbliais, kriauklelėmis, plonu druskos sluoksniu padengtais akmenimis, žydinčiomis pajūrio žolėmis. Salina sunku pavadinti aromatu- tai nėra kvapas tiesiogine ta žodžio prasme, o greičiau atmosferiškumas, edrvės jausmas, kurį patiri pajūryje, žiūrėdamas į bekraštę jūrą, bangas, vėjo išraštuotą smėlį ir klausydamas vėjo dainos bei žuvėdrų klyksmo. Salina nekvepia- ji kuria asmeninę, visai kitokią, nesuvaržytą, nestruktūrizuotą erdvę. Be galo graži kvapo progresija: visų pirma juntamas sūrumas, dumblių kvapas, vėliau dominuoja jūros vandens skaidrumas ir šaltumas, minerališkas jūros kriauklelių kvapas, o bazėje atsiranda šiluma ir žmogaus odai būdingas pulsavimas. Tai vienas iš tų kvapų, kuriuos junti daugiau oda nei nosimi, ir kurie pajėgūs sukurti ir palaikyti nuo išoriniu aplinkybių nepriklausomą laisvą, ramią vidinę būseną. Savo poveikiu kvapas panašus į jūros stebėjimą- magiškai raminantis. Na, ir dar toks niuansas- kvapas labai subtilus, pieštas švelniausiais įmanomais pustoniais, taigi į jį reiks įsiklausyti, įsigilinti- jis tiks tada, kai nebijosite būti pati savimi ir su savimi. Vargu ar bus triukšmingai įvertintas pašalinių- juk daugeliui ir jūra atrodo savaime suprantamas reiškinys, o ne ypatingas ir nepakartojamas gamtos ir Kūrėjo stebuklas.
 

Esverda yra garsiojo ir talentingojo Pierre Guillaume kūrinys, o jo braižo nesumaišysi su niekuo kitu. Ryškus, iš kelių natų sukomponuotas kvapas sukasi apie kontrastus, žalią, sprangią vetiveriją ir baltąjį muskusą. Vos juntamos citrusų natos tiesiog sustiprinta kontrastus- vetiverijos aštrumą, net šiurkštumą ir muskuso tarsi balto pūkuoto debesies purumą. Kvapas skamba neįprastai aukštomis natomis, tarsi mezzosoprano atliekama arija. Aukštatonis, ryškus ir skambus- man asmeniškai net per skambus. Saldokas. Ant mano odos skleidžiasi baltomis gėlėmis. Nepaprastai ilgas šleifas ir tam tikras demonstratyvumas garantuoja, kad nepastebėta su juo neliksite. Idealus dalykiškai moteriai- lakoniškas, aštrokas, bet moteriškas; saldokas, bet konkretus. Nusiplauti neįmanoma- laikys savo gniaužtuose visą dvigubo ilgumo darbo dieną.

Man gerokai labiau nei Esverda patikęs žalias aromatas buvo Decou- Vert. Tai rasotas pavasario rytas, kai pirmoji žolė jau sultinga, ir pamažu skleidžiasi pirmieji alyvų, pakalnučių pumpurai. Juntamas ypatingai gražus, švelnus, net trapus, bet iškilmingas magnolijos aromatas. Kvapas pasaka- pakylėtas, švelniose bazės natose juntamas žolės, pienių stiebų kartumas, dar tiksliau- tas baltas skystis, besisunkiantis is pienių stiebų. Ir dar- panašiai kvepia klevų sula. Medžiai po pavasarinės liūties su žaibais ir perkūnija. Aromatas jaukus, priglundantis prie kūno, apsupantis tarsi šiltas pledas.  Išsiskiria puikia, gan sudėtinga, bet labai harmoninga kompozicija, kuri kinta ir leidžia pasirodyti, harmoningai atsiskleisti visoms kompozicijos natoms.

Nirmal, deja, ant mano odos virto nesusipratimu. Mano mylimas vilkdagis, labai patinkanti našlaitė, man imponuojančios morkos pavirto į kažkokį neaiškiai dulkėtą, šiek tiek žalią, šiek tiek saldų dirbtinės odos daiktą. Arba nevykusiai iškvėpintą muiliną dirbtinės odos rankinę, kurios pamušalas aplipęs ištirpusiais ledinukais. Ant mano odos kompozicija virsta antikompozicija- visos gražios, puikios ir patinkančios natos chaotiškai sukritusios viena ant kitos ir keistai, nesuprantamai sumišusios. Puiki iliustracija, kad kompozicija turi eiti koja į koja su struktūra – ir tenemėto į mane pomidorų žmonės, manantys, kad kvapas yra efermiškas, nepagaunamas atmosferinis reiškinys, ir jo atveju negali būti kalbos apie struktūrą. Net ir Gaudi pastatai bei Satie muzika bei turi struktūrą, kvapai taip pat. Ant bloterio kvapas netampa stipriai aiškesnis. Deja.


 

Rosamunda, kaip ir galima spėti iš pavadinimo, yra apie kvapas apie rozžę Kvapo nosis Marie Duchene kvapa sieja su magiškuoju Lotynų Amerikos realizmu ir neseniai į Anapilį iškeliavusiu Gabriel Maria Marcquez’u. Man rodos, asociacija labai vykusi. Net nežinant nosies užmačių, pirmą kartą uodžiant Rosamundą prieš akis iškilo seniai seniai skaityta ir menamai iš atminties išsitrynusi meksikiečių rašytojos Lauros Esquivel knyga „Kaip vanduo šokoladui“. Kvapas labai jausmingas- ir liūdnas, melancholiškas, o tuo pat ir stiprus. Kaip negailestinam likimui nulenkta galva ir prieš jį nesulinkstantis, likimui nepavaldus sielos stuburas. Rožė, ūdas, pačiulė, mediena, muskusas- kvapas ir klampus, ir tirštas, rožė čia tarsi tarp knygos lapų sudžiovintas buvusios ir praėjusios, neišsipildžiusios meilės simbolis. Gražus, rimtas, šiek tiek liūdnas kvapas. Ir vėl, AŠIS- puiki kompleksinė, bet neperkrauta kompozicija.

Drįsčiau teigti, kad tikroji Laboratorio Olfattivo stiprioji pusė- rytietiški aromatai. Turtingos, barokinės kompozicijos, gilios, ryškios, jausmingos natos, išbaigtos idėjos ir nepriekaištingas jų įgyvendinimas, kvapai tarsi alsuoja, gyvena kurėjo idėja, skleidžia kūrinio aurą, o taip pat ir išsiskiria puikiu šleifu, harmoninga aromato sklaida ir ypač ilga gyvavimo trukme. Ir tai galima pasakyti apie visus rytietiškus Laboratorio Olfattivo aromatus.
 

Daimiris buvo sukurtas kaip moters kūno taktilinis prototipas, kurėjas Pierre Guillaume siekė kvapu sukelti tą patį pojūtį, kuris kyla matant nuogą moters kūną (įdomu, koks gi jis, tas pojūtis?). Ant mano odos tas pojūtis toks kaip atkimšus seno, gerai išlaikyto romo butelį ir padėjus šalia šviežias indiško kardamono ankštis bei prabangias kroko piestelių žiedadulkes-  šafraną. Širdyje ryškėja minkštos išdirbtos odos natos ir saldumas, bazė puikuojasi gražia zamša, išmirkyta pačiame vertingiausiame rome. Dabar jau žinau, kad nuogas moters kūnas svaigina kaip mylimas jūrininkų gėrimas. Ach tie vyrai, kaip jiems viskas paprasta J Kvapas, beje, nepaprastai gražus ir jausmingas.

Alambar- ambros mylėtojams. Šilta, tiršta, klampi ir saldi ambra, padailinta sausa cinamono lazdele, karstelėjusia vanilės ankštimi ir džiovintomis bergamotės žievelėmis. Vis išlenda kakavos užuominos. Poveikis, beje, panašus, kaip tirštos kakavos ar karšto šokolado puodelio. Tradiciška, gurmaniška ir labai šilta- žiemai, tamsiajam metui, kai šokoladas su prieskoniais yra pati ta priemonė dvasinei ramybei ir kūniškai gerovei atstatyti.

Alkemi- aromatas apie mano mylimą natą, mirą, ir jos klampios, kartokos, tamsios dervos variacijas. Alkemi labai primena rytietiškų smilkalų kvapą- ir aitroką, ir kartų, ir dūminį, ir tuo pačiu metu saldų. Miros fone skleidžiasi labai graži ir įvairialypė mediena, kvapiosios kanangos saldumas, ramūs, meditatyvūs smilkalai. Šiltas, bet ne per saldus, tamsus, bet jaukus kvapas, ir juslingas, ir dvasingas. Skleidžiasi sluosniais- prie kūno alsuoja šiluma ir intymumu, tolesniame radiuse- meditatyvia ramybe ir šaltais, tolimuosiuose rytuose naudojamais smilkalais. Aromatas- chameleonas, aromatas- gundytojas, aromatas- narkotikas. Tikroji Alchemija, kai iš daiktų gimsta dvasia, iš ant rankų pirštų suskaičiuojamų komponentų- stebuklas.

Cozumel yra ne tiek rytietiškas, kiek Centrinės Amerikos aromatas. Jei teko keliauti po Meksiką, ne po pajūrius, bet jų kalnus, miestelius, dykumas, pažinsite šį kvapą. Taip kvepia saulėje sukepę kaktusai,  džiūnanti nupjauta žolė, molis ir suskirdusi nuo karščio dirva. Sausai, šiek tiek saldžiai, šiek tiek kartokai ir labai atmosferiškai- tarsi užlipus ant akmenuoto Siera Madrės kalno prieš jus atsivertų visa nokstančių kaktusų, styrančių žolės kuokštų ir akmenimis išklotos plynės panorama. Natose pavartota kanapės lapų nata, tabakas- suteikia aromatinio šienelio pojūtį. Kai kam- ne tik šienelio.  Juntamas ir tabako augalo žiedų saldumas, ir prieskoninės žolės. Tai kažkur tarp žolinių ir rytietiškų klasių balansuojantis aromatas, šiek tiek laukinis, šiek tiek hipiškas ir keistai patrauklus.

Kashnoir – juoda, murkianti, gracinga katė saulėtose baltaakmenėse Taorminos gatvėse. O jei rimtai, tai pačio prabangiausio Sicilijos miestelio šarmas, pačių sultingiausių pasaulyje citrinų cukatai, saltos arbatos su ledais gaivumas, aromatinis lavandos intarpas ir nuostabaus grožio aplesinmedžių žiedų, tikrų apelsinmedžių, augančių baltu marmuru grįstoje piazzoje, aromatas. Sultingas, saldžiai svaigus, bet ir gaivus. Piazzos pakraštyje įsikurusios gelatteria, prekiaujanti lavandos, citrinų, migdolų ir pistacijos ledais ir maža jauki kepyklėlė, visoje piazzoje skleidžianti kepamų migdolinių sausainių, pagardintų žiupsniu egzotiškų prieskonių, kvapas. Kvapas, nors ir saldus, nors ir gurmaniškas, bet elegantiškas, lankstus ir ryškus, nuostabus geros nuotaikos ir malonumo palydovas.

Štai ir atradau aš savo kompozicinę ašį.  Ir ne tik ją- Laboratorio Olfattivo kvapus uosdama atradau dar nežinomas man nosis Marie Duchene (Alkemi, Cozumel, Noblige, Rosamunda) ir David Maruitte (Decou- Vert, Salina), kurių naujų kūrinių su didžiausiu susidomėjimu lauksiu. Tyliai rikiuojuosi mintis, žaboju apetitą ir svajoju apie Salina esamam ir Kashnoir beprasidedančiam sezonui. Jei neišmuš iš vėžių sekančiu numeriu ašies paieškose įrašyti Histoires de Parfums kvapų namai ir jų kūriniai.

Kokia jūsų parfumerinės kompozicijos ašis? Ar teko susipažinti su Laboratorio Olfattivo kūriniais? Kurie paliko didžiausią įspūdį?

 

 

2 kommentaari:

  1. Ačiū už puikias apžvalgas, buvo baisiausiai įdomu skaityti. Kažką pirkdama internetu kaip dovaną buvau gavusi Alambar mėginėlį, kuris pataikė į dvi mano silpnybes - ambrą ir cinamoną. Puiki interpretacija ambros tema, atskleidžiant gurmaniškąją jos pusę. Ir dar tas jaukus ambriškas minkštumas - tokių kvepalų lašelį tikrai verta išsaugoti žiemos vakarams :) Dabar prisireikė pauostyti ir daugelį kitų Laboratorio Olfattivo kūrinių. Būtinai :)

    VastaKustuta
  2. LO gurmaniški kvapai tikrai verti ir teisingi- neturi kai kuriems gurmanams būdingo lipnaus saldumo, bet išlaiko gylį, sudėtingumą, jaukumą. Ir charakterį savą turi. Jei atvirai, tai visų jų norėčiau  Ir Alambar ambros reiktų, nes vienintelė dabar turima ambra šalta (Agonist Black Amber)

    VastaKustuta