Nuo mokyklos laikų užsilikęs įprotis prieš mokslo metų pradžią
revizuoti lengvo ir sunkesnio svorio amuniciją, įvesti ir atstatyti tvarką,
struktūrą ir sistemą daiktinėse vertybėse, niekur nedingo. Mokyklos laikai baigėsi
(na, beveik, studijas dabar jau laikau malonumu ir atgaiva dūšiai, o ne
kasdienine rutina), o įprotis išliko. Artėjant rudeniui norisi išsiravėti iš gėlynų
piktžoles ir atlikti reviziją asmeninėje erdvėje. Pradedu nuo daiktų, o tada
jau ir mintys, jausmai bei įspūdžiai pradeda rikiuotis, apsistumdo ir pamažu
atsistoja į savo vietas. Ir mozaika sužiba tik jai būdingu giluminiu skambesiu,
tarsi gerai suderinti vargonai ar Bacho „Gerai temperuotas klavyras“.
Apėmus revizijų nuojautai, pirma po ranka papuolė parfumerinė
lentynėlė. Koks atsitiktinumas, tiesa? Daug daug kartų rikiavusi ir
perrikiavusi buteliukus dar karta patvirtinau seniai žinomą tiesą, kad aromatai
kaip niekas kitas gerai atspindi savininko asmenybę, polinkius, psichologinį
portretą. Mūsų kvapai yra tokie, kokie mes esame arba svajojame būti. Jei
pagalvoji, tai kitaip ir negali būti- juk dėvėdami kvapą , su juo visiškai
susitapatiname. Mano lentynėlė dar ir dar kartą patvirtino ir man, ir aplinkiniams
gerai žinomą faktą- myliu kontrastus. Karšta ir šalta, minimalizmas ir rokoko,
uždari kaip skliausteliai ir atmosferiniai, fatališki noir ir ažūriniai tarsi angelo sparnai deriniai, vintažinė klasika
ir ultramodernūs kvapai. Jei reiktų apibūdinti aprašomą lentynėlę- yra
visko, tik nėra vidurio. Yra natų ašis- smilkalai, apelsinžiedžiai, irisas,
galbaninė ferula. Bet kompozinės ašies trūksta. Taigi įsirašiau parfumerinės
kompozicinės šsies paiešką į būtinų atlikti darbų sąrašą.
O toliau galima tik aikčioti, kaip mūsų gyvenime veikia
antgamtinės arba, kaip man labiau patinka jas vadinti, pasąmoninės jėgos. Užėjau
į ką tik atsidariusią nišinės parfumerijos parduotuvę Fragrance Gallery (Lembitu
gatvėje Taline, jei kas ieškotų), iš visų puikių jų siūlomų prekinių ženklų (Ormonde Jayne, Maria Candida Gentile, Puredistance,
RanIa J, Agonist, ir t.t.) mano
kojos be jokių apmastymų iš karto nuvedė prie
Laboratorio Olfattivo lentynėlės. Minimalistiniai flakonai manęs neapgavo (
mėgstu minimalistinius flakonus, jie leidžia koncentruotis į pagrindinį
komponentą- kvapą), su Laboratorio Olfattivo
kūriniais jau probėgšmiais buvau pažįstama. Užtat Laboratorio Olfattivo kūriniai pasirodė ir beesą ta kompozicinė AŠIS,
tas kompozicinis aukso vidurys, kurio man trūko ir kuris niekaip nedavė ramybės.
Laboratorio Olfattivo
namai įkurti 2010 metais. Jų tikslas- fokusuotis į kvapo kūrimo magiją, kūrybą,
kvapą kaip meninę ekspresiją, apeinant mūsų laikmetyje karaliaujantį poną
pardavimą ir ponią rinkodarą. Dėl pastarųjų negaliu nieko pasakyti išskyrus
tai, kad Laboratorio Olfattivo
tikrai nebado akių savo reklamomis. O jų kvapai… taip, tai ir meninė
ekspresija, ir kvape atgijanti pradinė kūrinio idėja, ir kokybiškos žaliavos,
ir mano taip ieškoma, ne minimalistinė, bet ir ne itin kompeksiška,
daugiasluosknė kompozicija. Laboratorio
Olfattivo labai sėkmingai komponuoja 2-3 dominuojančias natas, ir jas pabrėžia,
įrėmina tarsi į upę įtekančiais krištoliniais šaltiniais, nedominuojančiais,
bet aiškiai juntamais, papildančiais kvapais. Tai tarsi klasikinis concerto tipo muzikinis kūrinys- kelios
paralelinės melodijos, ir antra tiek palaikančių, šalutinių. Visi kaip vienas šių
namų kvapai kintantys laike, demonstruojantys įvairialypius savo kompozicinio
charakterio bruožus, stebinantys, bet nešokiruojantys, harmoningi. Tikras aukso
vidurys.
Laboratorio Olfattivo
kūrybinis portfelis yra kruopščiai sukomponuotas. Citrusinis aromatas, „žali“
kvapai, gėliniai, gėliniai rytietiški, prieskoniniai rytietiški- kiekvienam
skoniui ir supratimui. Pasirinkimas toks, kad jei tektų apsieiti 3 kvapais,
visus būtų galima išsirinkti iš būtent šių namų asortimento, ir turėti glaustą,
bet išbaigtą ir skoningą parfumerinį garderobą. Man, besidominčiai parfumerinio
garderobo formavimu, šių namų asortimentas buvo puiki pamoka kaip kruopščiai parinkti
ir komponuoti parfumerinius žanrus.
O dabar- apie pačius kvapus. Pradėsiu tradiciškai, nuo
citrusų. Noblige priklauso citrusinių
kvapų žanrui, bet kvapas gerokai sudėtingesnis, kompleksiškesnis nei tiesiog eau de cologne. Citrusinė pradžia, pargažinta
ryškiais lavandos akordais, pereina į gėlinę, šiek tiek papudruotą vilkdagio,
našlaitės ir apelsinžiedžių širdį. Širdies natose kvapas saldėja, klampėja,
dukslėja, bazėje atsiveria šiltas tonka pupelių saldumas. Ir vistik citrusai, ypac bergamotė, juntami viso aromato virsmo metu, jie palaiko gaivumą,
saldžiarūgštės aromato natos primena saldų zamšos dulkėse apvoliotą citrininį
ledinuką. Įspūdingas ir šleifas, ir gyvavimo laikas. Saldokas, neminimalistinis,
sudėtingas citrusinis kvapas. Puikiai tiks tiems, kurie nori kvepėti gaiviai,
bet ne vandeneliu ar tualeto gaiviklio ar skalbimo miltelių brizu. Nes Noblige turi pakankamai daug gerai išauklėto,
šiek tiek pedantiško ir dabitiško charakterio.
Net nežinau, prie kokių kvapų priskirti gražuolę Salina. Akvatinių turbūt. Nes Salina kvepia jūra. Ir ne bet kokia jūra,
o būtent Baltijos pajūriu- laisvu jūros
vėju, tyliai dainuojančiu pajūrio smėliu, jūros dumbliais, kriauklelėmis, plonu
druskos sluoksniu padengtais akmenimis, žydinčiomis pajūrio žolėmis. Salina sunku pavadinti aromatu- tai nėra
kvapas tiesiogine ta žodžio prasme, o greičiau atmosferiškumas, edrvės jausmas,
kurį patiri pajūryje, žiūrėdamas į bekraštę jūrą, bangas, vėjo išraštuotą smėlį
ir klausydamas vėjo dainos bei žuvėdrų klyksmo. Salina nekvepia- ji kuria asmeninę, visai kitokią, nesuvaržytą,
nestruktūrizuotą erdvę. Be galo graži kvapo progresija: visų pirma juntamas sūrumas,
dumblių kvapas, vėliau dominuoja jūros vandens skaidrumas ir šaltumas, minerališkas
jūros kriauklelių kvapas, o bazėje atsiranda šiluma ir žmogaus odai būdingas
pulsavimas. Tai vienas iš tų kvapų, kuriuos junti daugiau oda nei nosimi, ir
kurie pajėgūs sukurti ir palaikyti nuo išoriniu aplinkybių nepriklausomą laisvą,
ramią vidinę būseną. Savo poveikiu kvapas panašus į jūros stebėjimą- magiškai
raminantis. Na, ir dar toks niuansas- kvapas labai subtilus, pieštas švelniausiais
įmanomais pustoniais, taigi į jį reiks įsiklausyti, įsigilinti- jis tiks tada,
kai nebijosite būti pati savimi ir su savimi. Vargu ar bus triukšmingai įvertintas
pašalinių- juk daugeliui ir jūra atrodo savaime suprantamas reiškinys, o ne
ypatingas ir nepakartojamas gamtos ir Kūrėjo stebuklas.
Esverda yra
garsiojo ir talentingojo Pierre Guillaume
kūrinys, o jo braižo nesumaišysi su niekuo kitu. Ryškus, iš kelių natų
sukomponuotas kvapas sukasi apie kontrastus, žalią, sprangią vetiveriją ir baltąjį
muskusą. Vos juntamos citrusų natos tiesiog sustiprinta kontrastus- vetiverijos
aštrumą, net šiurkštumą ir muskuso tarsi balto pūkuoto debesies purumą. Kvapas
skamba neįprastai aukštomis natomis, tarsi mezzosoprano atliekama arija. Aukštatonis,
ryškus ir skambus- man asmeniškai net per skambus. Saldokas. Ant mano odos
skleidžiasi baltomis gėlėmis. Nepaprastai ilgas šleifas ir tam tikras
demonstratyvumas garantuoja, kad nepastebėta su juo neliksite. Idealus dalykiškai
moteriai- lakoniškas, aštrokas, bet moteriškas; saldokas, bet konkretus.
Nusiplauti neįmanoma- laikys savo gniaužtuose visą dvigubo ilgumo darbo dieną.
Man gerokai labiau nei Esverda
patikęs žalias aromatas buvo Decou-
Vert. Tai rasotas pavasario rytas, kai pirmoji žolė jau sultinga, ir pamažu
skleidžiasi pirmieji alyvų, pakalnučių pumpurai. Juntamas ypatingai gražus, švelnus,
net trapus, bet iškilmingas magnolijos aromatas. Kvapas pasaka- pakylėtas, švelniose
bazės natose juntamas žolės, pienių stiebų kartumas, dar tiksliau- tas baltas
skystis, besisunkiantis is pienių stiebų. Ir dar- panašiai kvepia klevų sula. Medžiai
po pavasarinės liūties su žaibais ir perkūnija. Aromatas jaukus, priglundantis
prie kūno, apsupantis tarsi šiltas pledas. Išsiskiria puikia, gan sudėtinga, bet labai
harmoninga kompozicija, kuri kinta ir leidžia pasirodyti, harmoningai
atsiskleisti visoms kompozicijos natoms.
Nirmal, deja, ant
mano odos virto nesusipratimu. Mano mylimas vilkdagis, labai patinkanti našlaitė,
man imponuojančios morkos pavirto į kažkokį neaiškiai dulkėtą, šiek tiek žalią,
šiek tiek saldų dirbtinės odos daiktą. Arba nevykusiai iškvėpintą muiliną
dirbtinės odos rankinę, kurios pamušalas aplipęs ištirpusiais ledinukais. Ant
mano odos kompozicija virsta antikompozicija- visos gražios, puikios ir
patinkančios natos chaotiškai sukritusios viena ant kitos ir keistai,
nesuprantamai sumišusios. Puiki iliustracija, kad kompozicija turi eiti koja į
koja su struktūra – ir tenemėto į mane pomidorų žmonės, manantys, kad kvapas
yra efermiškas, nepagaunamas atmosferinis reiškinys, ir jo atveju negali būti
kalbos apie struktūrą. Net ir Gaudi pastatai bei Satie muzika bei turi struktūrą,
kvapai taip pat. Ant bloterio kvapas netampa stipriai aiškesnis. Deja.
Rosamunda, kaip
ir galima spėti iš pavadinimo, yra apie kvapas apie rozžę Kvapo nosis Marie Duchene kvapa sieja su magiškuoju
Lotynų Amerikos realizmu ir neseniai į Anapilį iškeliavusiu Gabriel Maria Marcquez’u. Man rodos,
asociacija labai vykusi. Net nežinant nosies užmačių, pirmą kartą uodžiant Rosamundą prieš akis iškilo seniai
seniai skaityta ir menamai iš atminties išsitrynusi meksikiečių rašytojos Lauros Esquivel knyga „Kaip vanduo šokoladui“.
Kvapas labai jausmingas- ir liūdnas, melancholiškas, o tuo pat ir stiprus. Kaip
negailestinam likimui nulenkta galva ir prieš jį nesulinkstantis, likimui
nepavaldus sielos stuburas. Rožė, ūdas, pačiulė, mediena, muskusas- kvapas ir
klampus, ir tirštas, rožė čia tarsi tarp knygos lapų sudžiovintas buvusios ir
praėjusios, neišsipildžiusios meilės simbolis. Gražus, rimtas, šiek tiek liūdnas
kvapas. Ir vėl, AŠIS- puiki kompleksinė, bet neperkrauta kompozicija.
Drįsčiau teigti, kad tikroji Laboratorio Olfattivo stiprioji pusė- rytietiški aromatai. Turtingos,
barokinės kompozicijos, gilios, ryškios, jausmingos natos, išbaigtos idėjos ir
nepriekaištingas jų įgyvendinimas, kvapai tarsi alsuoja, gyvena kurėjo idėja,
skleidžia kūrinio aurą, o taip pat ir išsiskiria puikiu šleifu, harmoninga
aromato sklaida ir ypač ilga gyvavimo trukme. Ir tai galima pasakyti apie visus
rytietiškus Laboratorio Olfattivo
aromatus.
Daimiris buvo
sukurtas kaip moters kūno taktilinis prototipas, kurėjas Pierre Guillaume siekė kvapu sukelti tą patį pojūtį, kuris kyla
matant nuogą moters kūną (įdomu, koks gi jis, tas pojūtis?). Ant mano odos tas
pojūtis toks kaip atkimšus seno, gerai išlaikyto romo butelį ir padėjus šalia šviežias
indiško kardamono ankštis bei prabangias kroko piestelių žiedadulkes- šafraną. Širdyje ryškėja minkštos išdirbtos
odos natos ir saldumas, bazė puikuojasi gražia zamša, išmirkyta pačiame
vertingiausiame rome. Dabar jau žinau, kad nuogas moters kūnas svaigina kaip
mylimas jūrininkų gėrimas. Ach tie vyrai, kaip jiems viskas paprasta J Kvapas, beje,
nepaprastai gražus ir jausmingas.
Alambar- ambros
mylėtojams. Šilta, tiršta, klampi ir saldi ambra, padailinta sausa cinamono
lazdele, karstelėjusia vanilės ankštimi ir džiovintomis bergamotės žievelėmis. Vis
išlenda kakavos užuominos. Poveikis, beje, panašus, kaip tirštos kakavos ar karšto
šokolado puodelio. Tradiciška, gurmaniška ir labai šilta- žiemai, tamsiajam
metui, kai šokoladas su prieskoniais yra pati ta priemonė dvasinei ramybei ir kūniškai
gerovei atstatyti.
Alkemi- aromatas
apie mano mylimą natą, mirą, ir jos klampios, kartokos, tamsios dervos
variacijas. Alkemi labai primena
rytietiškų smilkalų kvapą- ir aitroką, ir kartų, ir dūminį, ir tuo pačiu metu
saldų. Miros fone skleidžiasi labai graži ir įvairialypė mediena, kvapiosios
kanangos saldumas, ramūs, meditatyvūs smilkalai. Šiltas, bet ne per saldus,
tamsus, bet jaukus kvapas, ir juslingas, ir dvasingas. Skleidžiasi sluosniais-
prie kūno alsuoja šiluma ir intymumu, tolesniame radiuse- meditatyvia ramybe ir
šaltais, tolimuosiuose rytuose naudojamais smilkalais. Aromatas- chameleonas,
aromatas- gundytojas, aromatas- narkotikas. Tikroji Alchemija, kai iš daiktų
gimsta dvasia, iš ant rankų pirštų suskaičiuojamų komponentų- stebuklas.
Cozumel yra ne
tiek rytietiškas, kiek Centrinės Amerikos aromatas. Jei teko keliauti po Meksiką,
ne po pajūrius, bet jų kalnus, miestelius, dykumas, pažinsite šį kvapą. Taip
kvepia saulėje sukepę kaktusai, džiūnanti
nupjauta žolė, molis ir suskirdusi nuo karščio dirva. Sausai, šiek tiek saldžiai,
šiek tiek kartokai ir labai atmosferiškai- tarsi užlipus ant akmenuoto Siera
Madrės kalno prieš jus atsivertų visa nokstančių kaktusų, styrančių žolės kuokštų
ir akmenimis išklotos plynės panorama. Natose pavartota kanapės lapų nata,
tabakas- suteikia aromatinio šienelio pojūtį. Kai kam- ne tik šienelio. Juntamas ir tabako augalo žiedų saldumas, ir
prieskoninės žolės. Tai kažkur tarp žolinių ir rytietiškų klasių balansuojantis
aromatas, šiek tiek laukinis, šiek tiek hipiškas ir keistai patrauklus.
Kashnoir – juoda,
murkianti, gracinga katė saulėtose baltaakmenėse Taorminos gatvėse. O jei
rimtai, tai pačio prabangiausio Sicilijos miestelio šarmas, pačių sultingiausių
pasaulyje citrinų cukatai, saltos arbatos su ledais gaivumas, aromatinis
lavandos intarpas ir nuostabaus grožio aplesinmedžių žiedų, tikrų apelsinmedžių,
augančių baltu marmuru grįstoje piazzoje, aromatas. Sultingas, saldžiai
svaigus, bet ir gaivus. Piazzos pakraštyje įsikurusios gelatteria, prekiaujanti lavandos, citrinų, migdolų ir pistacijos
ledais ir maža jauki kepyklėlė, visoje piazzoje skleidžianti kepamų migdolinių sausainių,
pagardintų žiupsniu egzotiškų prieskonių, kvapas. Kvapas, nors ir saldus, nors
ir gurmaniškas, bet elegantiškas, lankstus ir ryškus, nuostabus geros nuotaikos
ir malonumo palydovas.
Štai ir atradau aš savo kompozicinę ašį. Ir ne tik ją- Laboratorio Olfattivo kvapus uosdama atradau dar nežinomas man
nosis Marie Duchene (Alkemi, Cozumel, Noblige, Rosamunda) ir
David Maruitte (Decou- Vert, Salina), kurių naujų kūrinių su didžiausiu susidomėjimu
lauksiu. Tyliai rikiuojuosi mintis, žaboju apetitą ir svajoju apie Salina esamam ir Kashnoir beprasidedančiam sezonui. Jei neišmuš iš vėžių sekančiu
numeriu ašies paieškose įrašyti Histoires
de Parfums kvapų namai ir jų kūriniai.
Kokia jūsų parfumerinės kompozicijos ašis? Ar teko susipažinti
su Laboratorio Olfattivo kūriniais?
Kurie paliko didžiausią įspūdį?
Ačiū už puikias apžvalgas, buvo baisiausiai įdomu skaityti. Kažką pirkdama internetu kaip dovaną buvau gavusi Alambar mėginėlį, kuris pataikė į dvi mano silpnybes - ambrą ir cinamoną. Puiki interpretacija ambros tema, atskleidžiant gurmaniškąją jos pusę. Ir dar tas jaukus ambriškas minkštumas - tokių kvepalų lašelį tikrai verta išsaugoti žiemos vakarams :) Dabar prisireikė pauostyti ir daugelį kitų Laboratorio Olfattivo kūrinių. Būtinai :)
VastaKustutaLO gurmaniški kvapai tikrai verti ir teisingi- neturi kai kuriems gurmanams būdingo lipnaus saldumo, bet išlaiko gylį, sudėtingumą, jaukumą. Ir charakterį savą turi. Jei atvirai, tai visų jų norėčiau Ir Alambar ambros reiktų, nes vienintelė dabar turima ambra šalta (Agonist Black Amber)
VastaKustuta