Du riešai- du kvapai. Dvi istorijos. Narciso Rodrigues Narciso ir Hermes Voyage EdP

Parfumerijos mylėtojai dažnai žaidžia tokį žaidimą- apsipurkšti riešus dviem skirtingais, bet kažkuo panašiais kvapais, ir lyginti juos, jų kaitą dienos bėgyje. Ir aš ne išimtis. Paskutiniu metu viskas aplink taip rimta ir niūru, kad nejučia nustojau žaisti idant nesuardyčiau tos rimties. O šiandien- būtent dėl to, kad viskas aplink taip nepakenčiamai rimta ir beviltiškai sunku, nusprendžiau, kad pats metas žaisti.

Taigi- naujiena Narciso Rodrigues Narciso ant dešiniojo, kaip ir pridera kairiarankiams, riešo, ir nenaujiena Hermes Voyage EdP- ant kairiojo riešo, arčiau širdies.

Pripažinsiu, nesu Narciso Rodrigues kvapų gerbėja. Bet ne dėl to, kad jie būtų prasti. Ne. Tiesiog tai ne mano stilius- per švarūs, per tvarkingi, per amerikietiški. Ir dar- aš šio prekinio ženklo kūrinius sunkiai skiriu, jie visi panašūs kaip identiki dvyniai su mikroskopinėmis genų mutacijomis. Narciso- ne išimtis. Iš karto atpažįstamas Rodrigues braižas, šiltos, švarios, tvarkingos, gan ramios natos, be dramos ir ekscesų. Šilta, kreminė, šiek tiek laktoniška gardenija, daug daug daug balto, minkšto ir švaraus muskuso (skiriamasis Rodrigues bruožas), švelnus moteriškas ružavos rožės dvelksmas, vanilės šiluma. Šio kvapo mutacija (nebūdinga jo prekiniam ženklui)- šaltokos, duslokos, tarsi naftalininės natos, gan vyriška kedro mediena. Per minkštą muskusą kartais duria tarsi spygliais, nors be drąsos, bet juntamai. Laikui bėgant kvapas ne muilėja, kaip kiti rodriguesai, o šiltėja ir virsta kažkuo panašiu į tirpstančių plombyro ledų kvapą. Po to tiesiog išleidžia dūšią ir dingsta nuo odos be ypatingų metamorfozių. Kaip plataus vartojimo kvapui rašyčiau pliusą už nešleikščią ir gan idomią kompoziciją, savotišką bandymą priartėti prie šipro. Kaip meno kūriniui nerašyčiau nieko- neblogai, bet nuobodoka. Jei kam pasirodė per aštrūs Cartier La Panthere nagai, galite išbandyti Narciso. Žanras ir natos panašūs, bet Narcizo ramesnis, švelnesnis ir blyškesnis.

 

Hermes Voyage EdP atsiradimas ant kito riešo yra tikras banalumas. Jei jau baltas muskusas, tai baltas muskusas. Nėra mano pati mylimiausia nata, bet vistik viskas priklauso nuo atlikimo. O Jean Claude Ellena atlikimas- nepriekaištingas. Tai baltas muskusas su žaliu kartėliu, šviežiai spaustų citrinos sulčių lašeliu ir mano mylimu kardamonu. Tai lengvi, neikyrus prieskoniai ir nulis saldumo. Šviesūs skandinaviški, aiškių, paprastų linijų baldai ir balti debesys žydrame danguje. Pirmasis sniegas ir vaikiška svajinga euforija. Švelnūs ir jaukūs pieniškai pilkos spalvos atspalviai. Kas sakė, kad paprasta yra prasta? Paprasta yra gerai. Lengva ir natūralu. Subtilu ir neperkrauta. Idealiai perteikta kvapo tekstūra. Kaip utopinis pasaulis be sudėtingu schemų, rimtų žaidimų, pirmadienių ir lemiamų kovų. Pasaulis is saulės, debesų ir šviesios medienos.

 

Du riešai, du kvapai, dvi nuotaikos. Du verti išbandyti kūriniai. Žaiskime!