Parfumerinės naujienos- 7 dalis

Nežinau, kaip jūs, o aš rašyti ar aktyviai domėtis gyvenimu galiu tada, kai mano viduje vyrauja sąlyginė tvarka ir ramybė. Paskutiniu metu, deja, buvo ne taip. Viduje vyravo neaiškios krypties vėjai, priešpriešių krypčių bangos ir suirutė. Bet ką veikti trūko jėgų. Bet niekas nesitęsia amžinai- jokia būsena, jokia duobė ir niekas niekas. Pagaliau atėjo ta diena, kai prisiminiau, kad  ilgų ilgiausiai nesidomėjau parfumerinio mainstream’o naujienomis, pabaigiau visą ilgą kalendorinį mėnesį besitęsusį parfumerinį pasninką (taip, visą mėnesį sąmoningai visai nenaudojau kvepalų!) ir leidausi į vietinės reikšmės parfumerinę Meką.

Paskutiniu metu parašė net keletas vyriškos giminės atstovu, mandagiai teiraudamiesi, kodėl nerašau apie vyriškus kvepalus. Geras kalusimas. Gal todėl, kad neskirstau kvepalų į vyriškus ir moteriškus? Bet vis dėlto pažadėjau pasitaisyti. Taigi taisausi. Vyriško skyriaus naujienos:

Bvlgari Man In Black Pagal natas tai turėtų būti tiesiai į mano širdies dešimtuką kalibruotas kvapas. Natos: prieskoniai, romas, oda, ūdas, vilkdagis, tuberoza, benzoino derva, tonka pupelės. Bet kulka pralėkė pro šalį. Taip- oda, taip- saldžiai gilios romo natos, šioks toks gėliškumas (tuberoza), bet ant mano odos dominuoja ryškiai per saldžios tonka pupelės ir drungni prieskoniai. Ant mano odos kvapas praranda ryškumą (nors ar Bvlgari kvapams būdingas ryškumas?), virsta į kažkaip išsiliejusiai bendrinį ir beasmeniškai prieskoniškai saldų. Pasigendu rimtos, vyriškos, animalistinės odos- jei ji čia ir yra, tai greičiau zamšos pirštinė, lengvai pakvėpinta prieskoniais. Geras uniseksas, bet man atrodo, kad per daug saldus ir abstraktus, idand būtų vyriškas ir įsimintinas. Nors aromatas neblogas. Tiesiog nepakankamai charakteringas, kad išsiskirtų iš minios ir drįstų pareikšti apie savo vienintelę ir nepakartojamą asmenybę.

kaip jums reklama? Nesu davatka, bet mano akis mikliai apsisuko rateliu...

 

DSquared Wild Budistai sako, kad daugelis mūsų bėdų kyla iš lūkesčių. Esą, mes susikuriame lūkesčius, kuriems nepasiteisinus nusiviliame, jaučiamės apgauti, nepatenkinti, neramūs. Kaip gerai, kad apie Wild nieko nežinojau, ir nieko nesitikėjau. Nes būčiau nusivylusi. Natos- daug žadančios: ladano derva, šlamutis, dervos, samanos, jonažolė, opoponaksas, kiparisas. Kaip būčiau norėjusi išgirsti, kaip kvepaluose skamba jonažolė… Uostydama natų nežinojau, ir kvapas pasirodė paprastas ir niekuo neišsiskiriantis gaivus medienos aromatas. Kaip tūkstančiai kitų. Beveidis. Jaučiu kiparisą ir galbūt opoponaksą, nei gilumos, nei paslapties, nei jėgos, nei charakterio. Atliktas gerai, bet tik tiek. Nėra lūkesčių, nėra nusivylimų. Tiesa, kaip toks bereikšmis kūrinys laikosi neįtikėtinai gerai.

Guerlain L’Homme Ideal- į porą Guerlain Idylle. Patogus, jaukus, universalus, malonus, bet vėlgi- aromatas be guerlainiško charakterio ir charizmos. Saldi oda su migdolais, dulkėmis, apelsinžiedžiais. Toks malonus, nugenėtas, statistiškai teisingas idealas. Per daug saldumo, per daug bendrumo, tonka pupelės užmuša odą ir kvapas pavirsta šiuolaikiu vyru- draskomu krizių, tarp pareigų šeimai ir mačo įvaizdžio, socialiniu prijaukintu žvėrimi, kurio vieta dar ne visai ant sofos, bet ir nebe džiunglėse. Koks dar idealas, tai statistinis vidurikis. Guerlain, meskite į šiukšlių dėžę tą politiškai korektiškų rožinių saldžiai muiliškai beasmenių kvepalų trendą, tai amerikietiškų serialų išmislas!  Prašau, prašau, sugrąžinkite savo kūrinius į tą laika, kai vyrai buvo vyrais, moteris- moterimis, lėktuvai- lėktuvais, o turėti charakterį ir pažiūras nebuvo laikoma socialiniu nusikaltimu. Kai žmonės drįso svajoti, daryti kvailystes, mylėjo laisvę ir džiaugėsi gyvenimu. O aš asmeniškai skelbiu karą tonka pupelėms- atrodo, kad jos virsta antruoju cheminiu muskusu ir parfumeriniu maru, žudančiu kvapų esmę ir grožį.

siaubinga tiesa apie...

 

Dolce&Gabbana The One Collector’s Edition Tas pats The One for Men, šiek tiek pakitusia koncentracija, ir perpilstytas į kitokius flakonus. Pavadinčiau- The One Rebottled. Bet vistik kvapas- smagus. Tik kas sakė, kad jis vyriškas? Man- grynų gryniausiai moteriškas. Šilta ambra, tabako lapai, sultingas imbieras ir kardamonas, daug kardamono. Geras šiltas kvapas rudens- žiemos sezonui. Moteriai. Tik moteriai. Jei užuosčiau ant vyro marškinių, būtinai detaliai pasidomėčiau, ką, kur ir su kuo jis šiandien veikė.

Moteriškoji naujienų pusė (bent jau prekybinio tinklo supratimu):

CK Reveal Baisesnį flakoną sugalvoti yra sunku. Smagu yra tai, kad kvapas yra smarkiai geresnis už flakoną- jame gan išraiškingai panaudota druskos nata. Druska+ ambra+ kašmyro mediena- kūno kvapo imitacija, primenanti auksinį pajūrį besileidžiant saulei. Šiluma ir ramybė, tikrai nebloga pradžia. Deja, toliau kvapas vystosi į šleikščiai cheminę vanilės, sandalmedžio ir muskuso kombinaciją, ir subliūkšta tarsi balionas besileidžiant saulei. Natose nurodytos bent trys pipirų rūšys: baltieji, raudonieji ir juodieji, šiek tiek jauciu tik raudonuosius. Kaip ir flakonas, kvapas susiseda iš dviejų tarpusavyje nesusijusių dalių ir fazių, ir gražiai, įdomiai startavusį, jį ištinka buitinė šiuolaikinio mainstream’o tragedija- šleiksti, saldi, bereikšmė, cheminė bazė. O juk taip paprasta būtų buvę tiesiog akcentuoti ambrą, galbūt padūmavusiais akcentais, galbūt sodriai auksiniais. Bet cheminė tendencija yra CK prekybinio ženklo braižas, tarsi jie bandytų nevykysiai parodijuoti Comme des Garcons.

Burberry My Burberry pritrenkė stiprumu. Tarsi ant odos būtų išsliejęs konctentruoto Buratino limonado buteliukas. Abstraktus, gėlinis, saulėtas ir labai stiprios koncentracijos kvapas. Šimtą kartų girdėtas ir uostas: mandarinai, svarainis, rožė, frezija, pelėžirniai, pelargonija, pačiulė.  Ir pats maestro Francis Kurkdjian yra šimtus kartų žaidęs su tomis natomis. Kvapas kokybiškas, gerai sukomponuotas, labai gėlinis, citrusai ir svarainis pradinėse natose ir pačiulė bazėje tik švelniai pabrėžia gėlių puoštės skambesį. Ir vistik… tai tiesiog gėlių parduotuvės kvapas. Aromatas panašus į viską vienu metu, jam trūksta savo individualybės ir charakterio. Tai toks universalus aromatas, tinkantis visur, visada ir visiems. Ir vėl, liežuvis nebesiverčia kartoti, politiškai korektiškas. Daug daug pliusų už atomines  trukmę ir sklaidą. Papildomi pliusai uz gražų svarainį pradinėse natose. Ir vistik aš nesugebu su šiuo aromatu surasti aameninio ryšio, suteikti jam personifikuotą reikšmę, surasti priežasčių, kodėl turėčiau dėvėti būtent jį. Nes seniai praėjo laikas, kai norėjau kirptis, rengtis ir elgtis kaip visi kiti.

 

Comme des Garcons Serpentine. Tai vieša paslaptis- aš dievinu Comme des Garcons kvapus. O čia dar ir į mano Achilo kulną nusitaikyta: žalios natos, galbaninė ferula, muskusas, aldehidai, vilkdagis, kadagys, asfaltas. Tai žalia žolė, besikalanti pro dulkėtą miesto asfaltą. Gamta ir miestas. Chemija ir gamtos gaivališkumas. Gaiva ir šaltis. Purviname miesto skvero purve besistiebiančios tulpės. Mano supratimu, niekas taip gerai neperteikia laikmečio dvasios ir aktualijų, kaip tai daro Comme des Garcons aromatai. Ir šis kartas- ne išimtis. Sugundė Žaltys. Kvapas, kurio noriu vėliausiai antrai sausio pusei, kai pradėsiu laukti pavasario.

Giorgio Armani Si Intense. Originalųjį Si buvau įrašiusi prie minusų- nežiūrint į masyvią reklaminę kampaniją ir sėkmingus pardavimus, jis turėjo daug ką, kas man nepatiko- šleikščią anemišką pačiulę, chimozną serbentų natą, valgomą vanilę. Vaikystėje aš įsivaizdavau, kad taip kvepia blakės (kaip Si). Pasirodo, reikalas vistik pataisomas- tarsi Si tebūtų aromato juodraštis, testinė versija, o Si Intense- galutinis produktas, kuriame užpildytos spragos, nelogiškumai, nušlifuoti kampai. Kvapas prasideda saldžiais ir persirpusiais juodaisiais serbentais, peraugančiais į rūgštokas saldžias gėles ir vanilės- pačiulės bazę. Dingo erzinantis Si sausumas, atsirado tam tikras gylis, kvapas tapo labiau suprantamu. Serbentinė pradžia man patinka, visa kitą palikčiau ant lentynėlės, mat nesu saldėsiu mėgėja, bet visai matau aromato auditoriją, jis pakankamai charakteringas, kad tiktu mūsų klimatinės juostos šaltajam sezonui. Tik pačiulė vistik galėtų būti sodresnė…

 

Prada Candy L’Eau. Tai tas pats Prada Candy, tik praskiestas. Esate kada nors virę karamelės padažą, o po to netyčia įpylę vandens? Čia efektas panašus. Nesuvokiu poreikio skiesti gurmaniškus kvapus, juk rezultatas- ultrasaldus, lipnus vandenėlis. Bet tiek to. Karamelė, pelėžirniai, benzoino derva, muskusas- neabejoju, kad ras savo gerbėjus. Tik man teks nuo tos auditorijos laikytis kuo toliau. Laimei, kvapo trukmė taip atskiesta, taip kad nosį ries tik kokias 2-3 valadas.

Tiek naujienų. Jų, aišku, yra daugiau- sekančią savaitę laukia dar vienas rimtesnis pasivaikščiojimas tarp kvepiančių lentynų. Kokios yra jus pradžiuginusios naujienos?