Ledo Amžiaus išlikimo strategijos

Kur pažvelgsi, visur balta.
Gal ir saulei kartais šalta.
Ot, kad ji atbėgtų čia,
Kailiniais apgaubčiau ją.

Julius Janonis, „Žiema“

Visur balta balta, ir siaubingai šalta. Manęs neseniai užklausė, kodėl tinklaraštyje nėra naujų įrašų. Ir  ką aš galiu pasakyti in my defense? Šalta! Balta! Tik apsigaubti kailiniais, kristi į šiltą lovą ir miegoti, miegoti, miegoti- kol atšils.

                Žinoma, aplink gražu. Kaip pasakoje. Bet tai tas grožis, kai norisi susisupus į pledą gulinėti šiltoje lovoje,žiūrėti į židinyje spragsinčias malkas ir lesyklėlėje šurmuliuojančias zyles, skaityti knygas ir lėtai, neskubant gerti kakavą (tokiame šaltyje arbata tampa per daug skysta). Nieko neveikti. Klausytis klasikinės muzikos arba jaukaus džiazo ir spoksoti per langą. Tokiu metų laiku ir hidrometeorologinėmis sąlygomis man kyla visiškas tingumas, o jei vistik tenka judintis (o judintis tenka, nes darbe yra pats darbymečio bumas, o vaikams mano tingumas- nė motais), tada jau prasčiau, mane apima apatija. Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko. Ir nesinori nieko. Nebent niekuo nesirūpinti.

                Pietiečiai turi siestą, tai kodėl šiauriečiai šaltais baltais žiemos mėnesiais negali eiti žiemos miego? Visa mano energija šiuo metu naudojama tam, kad šildyti gyslose nuo žiemos speigų stingstantį kraują. Kad palaikyti metabolizmą. Kai kam taip būna su maistu- pavalgo, ir visi vidiniai resursai suplūsta į virškinamajį traktą. Man gi toks reiškinys yra šaltis- visa mano esybė mobilizuojasi, kad palaikyti gyvybė, šilumą viduje.

                Įdomu pasižvalgti, kaip žiemą suvokia ir interpretuoja parfumeriai- juk kvapai natūralūs, aplinkos kvapai tokiame šaltyje tiesiog dingsta, gamta suteikia puikų foną pasireikšti žmogaus olfaktorinei fantazijai.

                Metų laikų tema parfumeriams nesvetima, Van Cleef & Arpels, M. MicalLef, Yves Rocher yra pristatę kvepalus metų laikų tematika. Mano mylimiausi, kuriuos galečiau įrašyti ir į savo visų laikų top dešimtuką, yra Jean Claude Ellena kurti Frederic Malle Eau d’Hiver. Minkštučiai tarsi pirmojo sniego pusnelės, lengvi, grakštūs, skaidrūs ir patys ir patys švelniausi pasaulyje.Tarsi permatomas nuotakos šydas. Jokių kampų- lengvas angelikos kartumas, migdolinis heliotropo ir medaus natų saldumas, lengvas vilkdagių pudriškumas, bergamotės gaivumas, ir visa tai organiška tarsi vėjo dvelksmas. Tai kvepalai tiktai sau, jie nešleifiniai, tam net ne kvapas, o priemonė susikurti tam tikrai nuotaikai, bet ne efektui. Kvapo ramumas, intymumas, švelni šiluma primena man vaikystės pasakos klausimą „kas pasaulyje saldžiausia?“ (saldžiausia ne saldumo, o malonumo prasme). Tąkart atsakymas buvo motinos pienas. Šiomis svajingomis, baltomis žiemos dienomis man saldžiausi- Eau d’Hiver.

                Ar pamenate vaizdą, kai ryškioje vasario saulės šviesoje tirpsta ilgi varvekliai? Monotoniškas lašų tiškėjimas, čia pat ledu apsitraukianti balutė- saulėir ledas. Mano parfumerinis tokio vaizdinio atitikmuo yra Van Cleef & Arpels Les Saisons Hiver. Tai aštrūs, rupiai malti juodieji pipirai, laimas, kardamonas (tik čia jis ne jaukus, o aštrus) ir baltas, šaltas muskusas. Esu girdėjusi, kad jie kvepia kaip pūga. Galbūt. Skirtingai nuo auščiau paminėtų Eau d’Hiver, Les Saisons Hiver yra sausi, aštrūs ir gaivūs. Tarsi apgavikas vasaris, puikiausiai kombinuojantis paradoksus. Kvapas gaivus, aštrus ir sausas,  tarsi žieminiais speigais aršiai besipriešinanti ateinančiam pavasariui žiema.

Šaltą baltą snieguotą žiemą man norisi kvapo, į kurį galėčiau įsivynioti tarsi į kokoną, kuriame galėčiau minkštai, maloniai ir patogiai peržiemoti. Tam tikslui kone idealiai tinka heliotroopo, muskuso ir angelikos derinys, ir kokie nors minimalūs jo priedai.  Vienas iš tokių kvapų yra Paul & Joe Blanc, vėlgi J.C. Ellena kūrinys- kur prie pagrindinio derinuko dar įkombinuotos ir pieno, frezijos, migdolų natos. Minkštas, baltas, apgaubiantis kaip pūkuotas meztukas jis puikiai tinka vietoj šilto pieno stiklinės. Pavyzdžiui, Byredo Blanche, nors ir kurti baltos spalvos tematika, man labiau tinka pavasariui- jie kvepia balta švara. Lolita Lempicka L’eau en Blanc man asmeniškai per saldūs, bet saldžių kvepalų mėgėjoms jie lengvai gali tapti tuo, kas man yra Paul & Joe Blanc- heliotropo, saldymedžio, vilkdagio, vyšnios ir tonkos pupelių kvapas - tai būtent tas saldus, baltas, jaukus, lengvai pudrinis ir mielas minkštumas, kuriuo galima tingiai ir be streso pasilepinti.  

                Būtent tokiomis dienomis, kai pasaulis atrodo, tarsi būtų sukurtas iš cukraus vatos, man labai limpa šiaip labai retai dėvimi Cacharel Noa. Tai tiesiog jų metas! Jaukus, šelnus muskusas, bijūno pudriškumas, lelija, kava- vėlgi, jaukus minkšas kvapas, tarsi lepinantis ir glamonėjantis kremas.

                Toms, kurios nesibaido pudrinių kvapų, šaltomis žiemos dienomis rekomenduoju išbandyti Kenzo Flower. Jų saldumas ir pudriškumas šaltyje kuo puikiausiai skamba. Esu pastebėjusi, kad Flower „nedraugauja“ su aštriu kūno kvapu (pvz., gausiai prakaituojant, bet geriau nedėvėkite jų ir po pietų, kuriuose valgėte svogūninę sriubą), o va sausa oda ir šaltis padeda jiems atskleisti savo gražiausias puses.

               

Ryškių ir drąsių kvapų mėgėjos šaltyje gali eksperimentuoti su įvairiomis Dior Hypnotic Poison versijomis. Kvapas minkštas, valgomas, saldus- kone visose versijose yra ryški migdolų ir vanilės nata.  Man ypač patinka Eau de Toilette ir Extrait de Parfum, bet jei tokia žiema tęsis, galims išbandyti ir kitus flankerius- visi jie tikrai neprasti. Tik reikia nepamiršti, kad Hypnotic Poison, nors ir ramūs bei minkti, bet yra stiprūs ir šleifiniai- juos jaus visi aplinkiniai. Taip kad jei norite pasislėpti nuo visu savo viduje, rinkitės kuklesnius aukščiau paminėtus arba nepaminėtus kvapus.

Termometras rodo – 15C. Puodelis kakavos- ir į lovą. Į minkštus tarsi baltlasis muskusas, angelika ir heliotropas patalus. Rytoj bus nauja diena. Ir nebe už kalnų diena, kai Saulė taps stipresnė už Žiemą.

 

Antonio Vivaldi "Winter"

stipriausia geležis, tačiau ją pasirodo gali išlydyti ugnis..

.. ugnis stipri, bet ją, pasirodo užgesina vanduo..

.. vanduo stiprus, bet jį sugeria debesys..

.. debesys stiprūs, bet juos išvaiko vėjas..

.. žmogus stiprus, bet jį palaužia baimė..

.. baimė stipri, bet ją užslopina vynas..

.. vynas stiprus, bet jį nugali miegas..

.. miegas stiprus, bet pasirodo mirtis stipresnė..

.. tačiau meilė ir gerumas pergyvena mirtį..