Rūkas

Virš miesto tvyro rūkas. Tirštas šalto vasaros ryto rūkas. Rūkas yra didelis sabotažininkas- išgaruoja bet kokios mintys apie darbą ir pareigas. Nes aplink nereali, tyli, rasa spindinti stebuklinga pasaka. O pasakose niekas nedirba. Na, nebent Pelenė- bet ji niekada ir nebuvo mano mėgstama pasaka.

Rūkas yra šiek tiek į ūką panašus reiškinys. O ūkas, žinia, šiame tinklaraštyje užima neeilinę vietą. Nes ūkas, kaip ir kvapas- iliuzija, pasaka, pilkoji zona tarp realaus ir nerealaus, miego ir budravimo, miglos ir svajonių karalystė, kur nėra aiškių ribų, kur kontūrai išsitrina ir viskas tampa įmanoma. Tai tarsi būsena pries užmiegant, kai pakimbi beorėje erdvėje ir gali skraidyti.

O gal ir iš tikrųjų viskas yra įmanoma? Gal rūkas yra tik viena iš visada mumyse glūdinčių vidinių būsenų, kuri kartais Kūrėjo valia apsupa visą pasaulį, ir visas pasaulis aplink tampa mūsų, vidiniu? Slapčia viliuosi, kad yra taip arba kaip nors panašiai.

Rūke skendintys rytai man sukelia kone transo būseną. Ežiukas rūke, žinote tą posakį? Būseną, kai skendėju pati savyje, esu pati sau ir okeanas, ir visos jo žuvys, ir krantai, ir viskas yra viena. Ir kvapus tokiems rytams renkuosi atitinkamai, tokius, kurie ištrintų ribas tarp aplinkos ir manęs, būtų švelnūs, šilti ir gyvai alsuojantys tarsi švelnus miglos glėbis. Kvapus, kurie apgaubtų, nuramintų ir suteiktų absoliutų saugumo jausmą, kaip vaikystėje, kai pasaulis kvepėjo medumi ir pienu. Kurių tekstūra būtų švelni it šilkas ar kašmyras, ir jauki- paslepianti nuo bereikalingo dėmesio.

Techniškai tokius ir panašius pojūčius man sukelia tam tikros muskuso ir sandalmedžio, muskuso ir vanilės, muskuso ir našlaitės kombinacijos. Tai kvapai, kurių šleifas nėra milžiniskas, jie greičiau priglunda kaip antra oda, kaip rūkas, kaip kokonas, kuriame dar snaudžia besiformuojantis drugelis. Tarsi parfumerinė embrioninės būsenos metafora.

 

Kai reikia tokio kvapo, mano ranka nesąmoningai tiesiasi link Diptyque Tam Dao. Man tai migloto ryto kalnuose kvapas. Jame ir vėsi rytinė medžių žaluma, ir tolumoje kylantis dūmelis, ir pirmieji saulės spinduliai. Jaukumas, minkštumas, viltis- tarsi rausvas, prieš pasirodant pirmiesiems saulės spinduliams, virs kalnų tvyrantis rūkas. Tai kvapas- introvertas, bet jis ne uždaras, jis spinduliuoja trapų grožį ir pasitikėjimą pasauliu. Sandalmedis labai gražiai akcentuojamas kedro ir mirtos natomis. Tam Dao dažnai lieka „nesuprastu“ kvapu, nes jis akivaizdžiai yra į vidų ir vidinį pasaulį nukreiptas kvapas. Tai kvapas, kurį reikia prisijaukinti, į kurį reikia įsijausti, išnešioti- idealus introvertų ir svajoklių kvapas. Arba idealus kvapas tada, kai norisi giliau pažvelgti į savo vidų.

Jei ieškau šiek tiek mažiau svajingo, dalykiškesnio „rūko“- puikiai tinka Nasomatto China White. Intriguojantis pavadinimas (China White yra aliuzija į gryną heroiną) slepia tylų ramų ir aštrų tarsi baltas kačiukas aštriais nageliais ir lediniu žvilgsniu kvapą. Daug pudros, daug muskuso, rožė ir mediena- ir kažin kokia šaltos drėgmės nata, kuri tokioje pūkinėje harmonijoje sukelia šiurpuliukus. Nors kvapas ypač minkštas, ramus ir šiek tiek svajingas, ta drėgnoji šalta, tarsi ką tik kreida išbalintos akmeninės sienos nata neleidžia pamiršti, kad tai ne rožinių iliuzijų pasaulis- tai kita dimensija, kita realybė, kiti nagai ir kita ramybė- ramybė, kai nurimsta kūnas ir emocijos, o protas dirba savo juodą darbą aštriai tarsi chirurgo skalpelis. Vienas iš mano mėgiamų Nasomatto kvapų dėl ypatingo švelnumo ir vos juntamo šalto žiaurumo kombinacijos.

Kartais būna taip, kad norisi tiesiog kašmyrinio megztuko be Hičkoko paukščių. Serge Lutens Clair de Musc yra angeliškas kvapas- daug švelniausio muskuso, sausos pudrinės vilkdagio natos, apelsinžiedžiai ir lašelis neroli- gražu, permatoma, skaidru, švelnu. Jei kas drįstų sviesti akmenį į Clair de Musc dėvintį žmogų, manyčiau kad jis yra patologiškai, nepagydomai žiaurus. Absoliutus svajingai pozityvus kvapas.

 

Dona Karan Cashmere Mist (kašmyro rūkas) pavadinimas kalba pats už save. Taip kvepia po aromatinės vonios kremu patepta oda, susupta į ploniausio kašmyro pledą. Nenuostabu- piramidėje sandalmedis, kašmyro medis, vanilė, zamša, ir tik pats lengviausias gėlinis dvelksmas. Tai švara, jaukumas ir harmonija. Man, paranojiškai bijančiai vanilės, kvapas patinka, jis tarsi puodelis karštos kakavos tada, kai viskas krenta iš rankų. Tai ramybės sala beprotiškai skubančiame pasaulyje. Highly recommended.

Jil Sander Sensations yra vienas iš tų slaptų perlų, kurių puikų turinį slepia neaukšta kaina. Švelnus, apglėbiantis, šiltas ir intymus kvapas- tarsi po pūkine antklode miegu alsuojantis moters kūnas. Šaltu oru jis man primena šilto pieno stiklinę prieš miegą- taikos ir ramybės būseną. Kaip Nathalie Lorson iš mandarinų, apelsinžiedžių, jazmino, tonka pupelių, muskuso, kedro ir ambros sukure šiltą pieną- man mįslė. Tuo ir žavi parfumerija- mandarinai gali virsti šilto pieno stikline, o šilto pieno stiklinė- mieguistu savaitgalio rytu. Kuo ne stebuklas?

Nick Cave & The Bad Seeds, "Into My Arms"

 

Na, ir mano asmeninė, subjektyviausia, ūkanota meilė, Frederic Malle Dans Tes Bras (pranc. tavo glėbyje). Gan minimalistinė muskuso, našlaitės, medienos, pačiulės ir pušies kombinacija kvepia… ne, ji nekvepia. Tai pats tikriausias glėbio pojūtis. Senas vaškuotas parketas, erdvė, ir žmogaus glėbis- vos juntamas šiltas sūriai saldus kvapas, kvėpavimo ritmas, prislopinti širdies dūžiai. Tai pats tikriausias intymumas, kai kitą jauti taip, kaip savo dalį. Dans Tes Bras nėra šleifinis kvapas, jis priglunda prie odos ir primena tą pojūtį, kai skendai šiltame, saugiame, pačiame brangiausiame glėbyje. Šiais laikais, kai tiek daug žmonių ieško artumo masinėse meditacijose, Interneto chart’uose, atsitiktiniame sekse ar besaikiame maisto ryjime, jis taip neįtikėtinai arti- nedideliame paprastos išvaizdos Frederic Malle Dans Tes Bras flakone.

Tą rytą, kai supratau, kad rašysiu šį įrašą, sėdėjau pajūrio kavinukėje ir prieš darbo dienos pradžią gėriau kavą. Iš tirštos jūrą gaubiančios miglos netikėtai išniro didelis tarsi banginis Tallink keltas- jis buvo taip arti, kad sekundės dalį sustingau iš nuostabos. Rūkas buvo mus apjungęs ir kartu- paslėpęs vieną nuo kito, pavertęs nematomomis vienas kito dalimis. Šelmis rūkas J