Parfumerinės naujienos –2 dalis

Po savaitgalio, praleisto Nidoje, ištiko olfaktorinis sąstingis. Daugumai tai būtų tiesiog maloni kelionė į lietuvišką pajūrį, o man, gyvenančiai šiaurės pakrantėje, apsilankymas Nidoje prilygsta išėjimui į atvirą kosmosą. Tai, ką TEN patiriu, nešiojuosi savyje dar kurį laiką, nenoriu paleisti. Ir tai ne prisiminimai- tai gyva būsena, kai kasdienė buitis atrodo ne tokia svarbi, antraplanė, o ausys fiksuoja ne monotonišką miesto automobilių ūžesį, o šniokščiančias bangas, girgždantį smėlį ir tyliai švilpaujantį vėją. Neatskiriamas prisiminimų apie Nidą palydovas man yra Annick Goutal „Sables“, kvepiantis medingais pajūrio augalais, įkaitusiu smėliu, saule, ir ramia melancholija. Tarsi žiūrėtum į jūros mėlį  kol nuo jo paskausta akys. Taip jau yra, grįžusi iš TEN keletą dienų iš eilės kvepiu „Sables“, svajoju, ir myliu visą pasaulį- kad neišnyktų tas efermiškas jausmas, pabūtų dar…




Nida

Bet šiandien vistik išsiruošiau parfumerinių naujienų uostyti. Ir turiu pasakyti- įspūdžiai neblogi!

Calvin Klein „Downtown“. Pasak gamintojų, jie šiuo aromatu tiksi pakartoti bent jau „Euphoria“ sekmę. Svajoti neuždausta, sakoma liaudyje. Visų pirma- su kvapu, kuris laikosi tik pusvalandį, nieko nepakartosi. Antra, labai jau neutralus kvapas, nieko savotiško ar charakteringo. Monotoniškas. Šiek tiek baltų gėlių, šiek tiek citrusų, šiek tiek žibučių lapų- viskas iki dantų skausmo pažįstama. Negelbėja net mano mylima slyva, kuri čia vos vos jaučiasi- kaip kompote. Ir baigsiu asmeniškumais- ir vėl kriaušė kvepaluose! Kas čia darosi, šią vasarą kažkokia kriaušių manija tiesiog. Kriaušė kvepaluose man labai daug ką gadina, o kriaušė ne itin kokybiškuose kvepaluose yra tiesiog viską užbraukiantis faktorius (man). Pliusai: neutralumas, neįkyrumas. Vandenėlio ružava spalva gan neblogai perteikia jo esmę, o va kvepalų reklaaminį klipą pavadinčiau apgaulingu- kokia jau ten lekianti be ribų didmiesčio mergina, kai ji kvepia taip, kaip ir dauguma kaimo šokiuose.

Elizabeth Arden „Untold“. Kaip ir galima tikėtis iš Elizabeth Arden- gerai sumaišytas, be kampų, minkštas, tvarkingas, kultūringas gėlinis kvapas. Bet- kažkas neįtikėtino-  ir vėl dominuoja kriaušė!  Greitai mane ištiks parfumerinė paranoja ir kriaušės kvapas pradės man sapnuotis. O šiaip gerai juntamos švelnios, šilkinės baltos gėlės (jazminas, gardenija), šiais metais itin išpopuliarėjusi serbento lapo nata, pačiulė. Viskas šilta, švelnu, ramu ir šiek tiek nuobodu. Idealus kvapas ofisui- gerai atliktas, bet neryškus, neerzinantis, beasmeniškas.

Guerlain „Acqua Allegoria Nerolia Bianca“. Thierry Wasser, nors ir Guerlain nosis, nors ir sukūręs begalę hitų, nėra mano mėgstama nosis. Jo kvapai man per daug valgomi, per lipnūs, per tiršti ir tuo pat metu plokšti (apibūdinimas „plokščias“ mano parfumeriniame leksikone yra vienas iš

negatyviausių). Ir ant mano odos neišsiskleidžia. Bet šita Alegorija- visai kas kita! Tai puikus neroli (eterinis aliejus, gaunamas is apelsinmedžių lapų ir šakelių) ir apelsinmedžių žiedų duetas- skambus, optimistiškas, saldžiai kartus, labai žalias… karti apelsino žievelės baltoji dalis ir apelsino žiedų salsvas gaivus optimizmas. Kvapas puikiai sukomponuotas, puikiai laikosi, žaismingai persipindamos, su atskirais išstojimais šoka dvi pagrindinės natos.  Laikosi labai ilgai ir bazė natūrali, organiška- plėtojanti tą pačią apelsinmedžio temą. Tokiu kvapu kvėpinčiausi, kai reikia jėgų antplūdžio, optimizmo ir sugebėjimo į viską pažvelgti iš naujo. Arba eidama į pirmą pasimatymą su nelabai aiškiu tipeliu- dėlei aiškumo ir geros nuotaikos. Puikus kvapas, kurio bent mažo kiekio norėčiau kaip priešnuodžio rudeniškai melancholijai.

Estee Lauder „Sensuous Nude“- neįtikėtinai saldus, minkštas kvapas, tarsi atvirom akim smigtum į saldžias svajas. Kokosas, medus, vanilė, heliotropas …… man tiesiog nepakeliamai saldu. Del ryškios kokoso natos primena kremo nuo įdegio kvapą, ant mano odos kokosas dar išskiria ir lengvu sūrumu, kuris čia itin saikingas ir nė kiek nemaišo, atvirkščiai, atsveria šiaip jau sunkiai pakeliamą saldumą. Bazė taip pat minkšta ir rami. Saldžių, nešleifinių kvapų mėgėjoms rekomenduoju pabandyti. Aš asmeniškai jei kvėpinčiausi intymų sekmadienio rytą, prie minkštučio kašmirinio megztuko;  ar vakarui, kai susisupusi į šiltą pledą, po vonios gerdama kakavą skaitau knygą.  Tinkamas olfaktorinis fonas ir besiartinančioms drėgnoms, tamsioms, niūrioms rudenio dienoms- intymios asmeninės erdvės šilumai kurti.

Carolina Herrera „CH Sublime Eau de Parfum“  priklauso dabar itin populiariai pačiulės- vaisių- gėlių kvapų kategorijai, taip vadinamiems moderniems gėliniams šiprams. Mano manymu, kvapo tara neblogai perteikia kvapo dvasią- gan efermiškas, netirštas, bet ryškus orchidėjos kvapas, papildytas labai ryškia slyvos nata (ne uogiene, o greičiau slyvos odelės aksominiu pojūčiu) ir lengva, „neutralizuota“, pačiule, kuri čia nebeturi savo žemiškų, klampių niuansų, o tik sausumą. Kvapas neturi ryškios bazės, visą laiką tarsi kabo ore, labai šleifinis. Greitai nugaruoja (o ko kito galima tikėtis, kai bazė tokia neryški). Bet tam tikro „fioletinio“ šarmo turi- kas mėgsta salsvą, gundantį, paslaptingą orchidėjos kvapą, turėtų nepraleisti „Sublime Eau de Parfum“.

Kenzo „Flower in the Air“. Su originalia Kenzo Aguona panašumo beveik neturi, ir man tai yra pliusas, nes nemėgstu „Flower“ pudrinių natų, kurios man pernelyg primena ryžių pudingą. „Flower in the Air“- tai aštri, sunkoka, rožė be tradiciniu rožės niuansų. Tiksliau, tai rožių miškas. Čia rožės grubokos, be žiedlapių švelnumo , aromatas greičiau pabrėžia ryškias, o ne gaivias rožės natas. Primena Allą Pugačiovą ir jos „Milijoną raudonų rožių“. Ryškiai raudona spalva pakuotėje taip pat primena tarybinių laikų simboliką, ir, tam tikra prasme, kvapas taip pat- jis aštrus, agresyvokas, dinamiškas, rožinis pipiras prideda rožei „dygliuotumo“, o visos kitos natos lengvos, orines ir nepastebimos. Jokios romantikos ir paslėptų motyvų. Kvapas verslo moteriai, konkrečiai, energingai, darbingai. Labai modernus. Įdomu, parfumeris Alberto Morrillas yra buvęs TSRS?

Ginenchy „Ange Ou Demon Secret Eau de Toilette“,dar vienas „Ange Ou Demon“ flankeris. Iš pradžių, kaip ir originalas, sunkiai pakeliamai saldus- cukrus, cukrus, daug cukraus. Vienas mano kolega į kavos puodelį deda 12 cukraus gabaliukų (nors šiaip laikosi dietos ir saldumynu nevalgo)- čia kažkas panašaus. Bet blėstant tokiai neįmanomai saldžiai pradžiai kvapas maloniai nustebina- širdis skleidžiasi ryškiomis, gaiviomis, sultingomis obuolio natomis, saldumas traukiasi į šoną ir fone jaučiasi balasuojančios arbatos natos. Bendras įspūdis- tarsi gertum turkišką stipriai pasaldintą obuolių arbatą. Labai pozityvu ir tai, kad obuolys čia natūralus, sultingas- puikiai dera su ankstyvo rudens nuotaikomis.

Summa summarum- nemažai pozityvių naujienų. „Nerolia Bianca“ patiko taip, kad norėčiau bent nedidelio kiekio asmeniniam naudojimui, „Flower in the Air“ ir „Ange Ou Demon Secret de Toilette“ testuosiu dar kartą- kad labiau įsigilinčiau į kvapus. Iš visų naujienų tik „Downtown“ nurašyčiau, kaip netinkantį naudojimui.

O tuo tarpu laukiu į savo tuštybės lentynelę atkeliaujant perlo, ypač savotiško ir ryškaus kvapo, Serge Lutens „Tubereuse Criminelle“, kurį greitu laiku apžvelgsiu ir tinklaraštyje.