Parfumerinis garderobas pavasariui

Pavasaris kaip reikiant įsibėgėjo. Viskas žaliuoja, žydi ir sprogsta. Galvoje tarsi bitės dūzgia įvairūs kvapai, spalvos, kasmetiniam meilės metui atgijusios gamtos garsai. Pagaliau atėjo tos dienos, kai visi rūpesčiai kasdieniai tarsi bespalviai nebyliojo kino kadrai nublanksta prieš paprasčiausios lauko gėlės augimo ir žydėjimo stebuklą. Pamažu rimsta audros darbuose, atgijus gamtai būtis įgauna permatomą lengvumą, tarsi nesvarumo būseną- nereikia rengtis, kad neperšaltum, nereikia rėkiančio laikrodžio išbudintam tarsi zombiui irtis per siurrealistinį tamsos apgaubtą miestą, nereikia šalančio kūno šildyti maistu ir gydyti nesibaigiančias vaikų slogas bei ausų uždegimus. Vakarais stebuklingai atsiranda laiko gerti arbatą sode ir negalvoti apie nieką. Ničnieką. Mėgautis ilgais saulėlydžiais ir besitęsiančia paukščių Dainų Švente.

Šį pavasarį  jau išbandyta sodo beržų sula ir gėlyne sudygusių pienių lapų salotos. Patirtas pirmųjų Saulės vonių malonumas. Pasėta kaip niekada daug gėlIų- šis pavasaris mane uždegė pačią eksperimentuoti su sėklomis. Čia turbūt kažkoks naujas vidinis trendas, nes net ir renkantis kvapus pavasariui mane, šiaip jau ne per didžiausią gėlinių kvapų mylėtoją, patraukė link gėlių. Na ir žinoma- žalumos. Žaluma, sultingumas, kartokos augalinės natos- visa tai neatsiejama pavasarinio parfumerinio garderobo dalis. Šį pavasarį patraukė eksperimentuoti, tad dalį turėtų ir tradiciškai naudotų kvapų patraukiau į šalį, o jų vietas užėmė „naujokai“.  Bus įdomu stebėti, ar jie prigis- o gal liks tik laikinomis simpatijomis, kaip dauguma pavasarinių įsimylėjimų.

Gamtinė ramybė

Pavasariui visada reikia turėti bent keletą padorių eau de cologne- lengvų,  skaidrių, tonizuojančių. Nepakeičiamas mano garderobo senbuvis yra Bvlgari Eau Parfumee au The Vert. Kai nežinau, ko noriu, arba nenoriu nieko (bet ne kategoriškai niekuo nekvepėti), dažniausiai renkuosi šį kvapą. Viskas paprasta- lengva žalia, šiek tiek karstelėjusi arbata, šlakelis citrinos, šlakelis jazmino, šlakelis pipirų. Minimalistiška, paprasta, gaivu ir funcionalu. Budistiškas kvapas- jis turi galią nuraminti, aiškiai sudėlioti mintis ir sukurti matter of fact būseną. Idealiai stimuliuoja darbingumą. Nuo kitu žalių arbatų, pvz. Elizabeth Arden Green Tea skiriasi taip, kaip 5D kadrai nuo 2D. Jei rimtai, tai manau, kad bent viena iš trijų arbatinių Bvlgari kvapų turėtų būti kiekviename rimtesniame parfumeriniame garderobe- visos jos savaip geros, nekalbant apie tikrai neprastą kainos ir kokybės santykį.

Tyli elegancija

Vienas iš šio pavasario naujokų ( naujokas tik mano lentynoje, pats kvapas išleistas dar 2000 metais) yra Image Woman Cerruti. Drąsiai galiu sakyti, kad tai , ko gero, yra geriausias mano žinomas greipfrutas eau de cologne stiliuje. Sultingas greipfrutas, švara, beržo tošis, vos juntamos tabako ir odos natos. Ir vistik kvapo arkliukas- kompozicija. Idealus minimalistins balansas, visko idealiai tik tiek, kiek būtina, ir nė lašo ne daugiau. Image- tai pojūtis, kai po rytinio dušo prabangiame Italijos ar Prancūzijos pajūrio viešbutyje, dar tik apsisupusi rankšluosčiu, visiškoje tyloje skaitytum rytinę spaudą užsigerdama šviežiai spaustomis greipfruto sultimis ir pasigardžiuodama pirmaja rytine cigarete (as nerūkau, jei ka J, bet asociacijos kyla būnent tokios).Bazėje pasirodo nuostabi zamša. Labai subtilus, labai išbaigtas, tikros itališkos elegancijos kvapas- ir pats universaliausias mano  kvepalyne, tinka visiems gyvenimo atvejams.

 

Universalas

Mano ilgalaikis ir absoliutus favoritas yra Maison Martin Marguela Untitled. Turiu jį nuo pat pasirodymo 2010 metais ir tai tas kvapas, kurį, šalia Robert Piquet Bandit, pasiimčiau į negyvenamą salą. Man jis idealus. Perregimas, tarsi vualis, galbanumo (ferula) žalumas, muskusas ir smilkalai. Lašelis apelsino, lašelis žolės sodrumo, lašelis jazmino. Bazėje išryškėja smilkalai ir lengvos meditatyvios cigaretės dūmo natos. Tai tarsi idealiai paprastas ir savo paprastumu genialus kiniškas hieroglifas. Tinka ir ofisui, ir džiazo koncertams, ir naktinėms meditacijoms gamtoje.

 Sekmadienio piknikas

Dar vienas naujokas lentynėlėje yra Parfumerie Generale Jardins de Kerylos. Spontaniškas sekmadieninis pirkinys, kuriuo norėjau užpildyti pasibaigus L’Artisan Parfumeur Premier Figuer atsiradusią spragą. Kvapas visų pirma apie žalumą ir figas. Nesu prisiekusi figų gerbėja, dažna jų parfumerinė interpretacija man yra per „lipni“. Šis variantas labai geras- labai lengvas, labai natūralus jaunų medžių lapų, šviežių, nesunokusių figų vaisių, kvapas. Tai pavasarine rasa tviskantis saulėje figos medis, jo paskutiniai žiedai ir užsimezgę jauni vaisiai. Labai gražiai panaudotos švelniausios įmanomos tuberozos natos suteikia tam tikro saldumo, jovaro mediena- švelnią bazę. Turiu nuojautą, kad kvapas žymiai geriau skleisis troškiame karštyje. Trūkumas- trumpai laikosi ir beveik neturi šleifo, tad tenka kvėpintis kas kelias valandas. Bet vėlgi- galbūt jam tiesiog trūksta vasaros karščio.

 

Moteriškumas

Diptyque Ofresia. Nežinau , kaip Olivia Giacobetti tai daro. Jos kvapai- tai olfaktorinės svajonės, permatomi ir pleventantys tarsi ploniausio šilko skraistės. Tobulai įvaldyta gėlių kalba, o veikiau- šnabždesys. Ofresia- tai gurkšnis tyro pavasarinio oro, saldus frezijos, jos piestelių aromatas ir nemaža baltų pipirų dozė. Atrodo taip paprasta- tik keli štrichai, keli plonyčiai potėpiai. Bet genialu. Gamtinis ir tuo pat nerealiai elegantiškas kvapas.

Nostalgija

Frederic Malle En Passant. Jau vien pavadinimas, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia „praeinant“. Visi mes šiame gyvenime esame keleiviai. Taip, ponios Giacobetti kvapai yra tarsi iš nežemiškų sferų, tokie virpantys ir oriniai, kad kartais nebesupranti, ar tai kvapas, o gal tu tiesiog jauti tai, kas gyvena tavo galvoje ar svajose? Turbūt sunku rasti romantiškesnį ir nostalgiškesnį nei žydinčių alyvų kvapą. Ir, deja, parfumerijoje realistiškai atkurti alyvos kvapą nėra labai paprasta- dažniausiai bandymai baigiasi kažkuo, kas primena muilą ir/arba yra  per saldu, kad būtų tikra. Dažniausiai alyvos gaunasi perdėm „parfumerinės“, labiau primenančios kvepiančią kosmetinę priemonę, o ne tikrąjį alyvų krūmą. Turbūt užtektų vienos rankos pirštų, kad suskaičiuoti, kiek yra kvapų, kurie gali pretenduoti į giminystę su tikrąja botanine alyva. En Passant yra tobulos alyvos. Rasotos alyvos šakelės, dar jauni lapeliai, pumpurai, besiskleidžiantys žiedai- tai alyvos ankstų rytą, dar tekant Saulei. Nepaprastai įdomiai panaudota kviečių nata- kvapui pereinant į bazę atsiranda vos juntamas šviežių miltų kvapas. Tai kvapas kaip nepaprasto grožio, nežemiska melodija, tokia graži, kad net suspaudžia širdį. Kvapas, beje, sulaukia tiesiog neįmanomo komplimentų kiekio.

Polėkis

Givenchy Les Parfums Mythiques Extravagance d’Amarige. Naujokas mano lentynėlėje, nors pats kvapas- tai atnaujinta 1998 metais pasirodžiusio aromato versija. Ir kur aš buvau anksčiau? Tai linksmas, skambus, optimistiškas ir šiek tiek padūkęs kvapas pavasariui. Mane patraukė natose nurodytos dilgėlės. Ir jos čia yra- jaunučiai, šiek tiek dygūs, energizuojantys dilgėlių lapeliai! Medetkos žiedai, apelsinžiedžiai, žemuogės, lašelis jazmino- ir visa tai tokiame tarsi oriškame, skambiame gaiviame fone. Tai tarsi ryški padūkusi pievų gėlių puokštė, žemuogėmis ištepliota burna ir pirštai ir saulėje besiplaikstantys ryškiaspalviai šiaudinės skrybėlės kaspinai. Jaunatviškas, optimistiškas, polėkingas aromatas. Kas ieško tobulų žemuogių, būtinai išbandykite!

Kerai

Maitre Parfumeur et Gantier Secret Datura. Ir dar vienas naujokas. Nors kvapas dar iš praėjusio šimtmečio. Čia jau šimtaprocentinė meilė. Kartokos, gilios žalios natos ir sausmedžio žiedų saldumas, bazėje pamažu pereinantis įi svaigių tabako augalo žiedų aromatą (esate kada uostę žydintį tabaką?- tai pats tikriausias vien tik olfaktoriniu kanalu viekiantis narkotikas! Pas mane kieme, šalia jazminų, auga net keli tabako augalai, tad, jei kitur nerasite tabako, galite susipažinti ramiais vasaros vakarais) ir lengva užuomina į juodą kartųjį šokoladą. Aromatas idealiai subalansuotas, karčios, saldžios ir svaigios natos puikiai tarpusavyje persipina, kvapas vistik yra labiau šaltas, tarsi į jį būtų įlašinta keletas lašų stebuklingo šaltinio vandens. Priešmokyklinukas sūnus mano, kad taip kvepia laumės. Ir tikrai, yra tame kvape kažkas tokio sensualaus ir mistiško- tarsi paparčio žiedo ieškojimas ir naktinės maudynės ežere prisidengus nuo pasaulio vien tik savo skaisčia oda.

Jaukumas

L’Occitane Vannille & Narcisse. Ir vėl šio sezono naujokas. Atsirado pas mane atsitiktinai- perkant L’Occitane kūno priežiūros priemones, įdėjo mini flakonėlį. Aš labai mėgstu narcizus- labai! Ir juos gan sunku rasti padorioje parfumerinėje išraiškoje. O čia narcizai, aitroka bergamotė, juodųjų serbentų uogos ir nekonditerinė (ačiū Aukščiausiajam) vanilė. Yra ir kažkokios natos, išlyginančios tekstūrą, paverčiančios ją lygesne, labiau šilkine- peržiūrinėdama piramidę nutariau, kad tai gardenija. Nemanau, kad man prireiks daugiau, nei mini flakono, bet esamą su malonumu sunaudosiu. Jei nepurkštaujate prieš vanilę ir mėgstate saldžiai aitrias natas (serbentai, narcizai), verta šį aromatą išbandyti. Taip idealiame pasaulyje galėjo skambėti YSL Manifesto (kadangi pasaulis neidealus, tai išėjo cheminis ginklas). Jei atvirai, tai L’Occitane džiugina- jų lentynose galima atrasti labai neblogų kvapų (ir laukiama pasirodant įdomių naujienų), yra nedidelės talpos flakonų pasirinkimas, kainos nesikandžioja ( ypač pastoviai rengiamuose sezoniniuose išpardavimuose). O pastarasis kvapas puikiai tinka dar vėsokiems pavasario vakarams.

Prabanga

Caron Montaigne. Ir kur aš buvau, kai rašiau naujametinį įrašą apie šampaną? Kadangi buvo naujųjų išvakarės, ko gero mintyse jau mėgavausi burbuliukais. Kitaip kaip aš galėjau pamiršti Montaigne? Montaigne nėra kibirkščiuojantis ar burbuliuojantis kvapas. Bet savo iškilmingumu, minkštumu, kompozicija jis man vistik primena per didžiausias iškilmes siūlomą proginį šampaną. Ne, jis nekvepia šapmanu-  kvepia ryškia, būtinai getona pavasarinių gėlių puokšte (narcizai,mimoza) ir sena gera parfumuota pudra. Kvapas labai harmoningas, sudėtingas, iškilmingas. Jo šleifas tiesiog neįtikėtinas- tarsi auksu spinduliuojanti aura pasklinda ir laikosi kone visoje patalpoje. Tikros ledi kvapas- aplinkiniams belieka tik nulenkti prieš mademoiselle Montaigne galvas.

Atsiduoti pagundoms

Humiecki & Graef Bosque. „Ach tu netikėle…“ švelniai baru savo katę, kai anstyvais pavasario rytais ji grįžta namo po savo naktinių žygių pavargusi, kažin kur išsivoliojusi, ir labai laiminga. Tai tas malonus nuovargis, kuris ateina po sunkaus, bet malonaus darbo. Kūno ir dvasios malonumų. Kai kūne nebelieka įtampos, o galvoje- minčių. Va tokią būseną perteikia Bosque- vetiverijos, muskuso, narcizų, šafrano, greipfrutų ir primulės kombinacija. Bet vien tik natos nenusako kvapo- to ypatingo lėto kaifingo jausmo, sunkios kaip švinas nesvarumo būsenos. Nežinau juslingesnio kvapo už Bosque (gal tik Caron Narcisse Noir ir Cartier Must pure parfum koncentracijos jiem prilygsta) ir kaskart jais pasikvėpinusi jaučiuosi šiek tiek keistai, tarsi katė išlakusi uždraustą grietinėlę, ir šiek tiek besigėdindama, su lengvu jauduliu, slepiu savo žvilgsnį po saulės akiniais.

 

Keistas šįmetinis parfumerinis garderobas. Daug senų meilių- Guerlain Apres l’Ondee, Chanel No 19, Ormonde Jayne Woman stovi pasitraukę į laikiną užnugarį. Garderobe kaip niekada trūksta apelsinžiedžių, iriso šaknies, angelikos ir odos aromatų. Bet šį pavasarį jis toks. Tegyvuoja permainos!